Vandenynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Vandenynas''' – [[vanduo|vandens]] užimamas didžiulis plotas, aprėpiantis apie tris ketvirtadalius arba 71% [[Žemė]]s paviršiaus (361×10⁶ km²)<ref>Robert K. Logan. ''The Poetry of Physics and the Physics of Poetry.'' New York: World Scientific, 2010, 314 p. ISBN 978-981978–981-4295-92-5.</ref> ploto. Žemės rutulio vandens apvalkalas, jungiantis visų vandenynų ir jūrų vandenis, supantis žemynus ir salas, sudaro [[pasaulinis vandenynas|Pasaulinį vandenyną]], kuriame oficialiai išskiriami keturi vandenynai: [[Arkties vandenynas|Arkties]], [[Atlanto vandenynas|Atlanto]], [[Indijos vandenynas|Indijos]], [[Ramusis vandenynas|Ramusis]] (arba Didysis) bei kartais išskiriamas penktasis - – [[Pietų vandenynas|Pietų]] (arba Antarkties) vandenynas.

[[ImageVaizdas:World ocean map.gif|right|thumb|250px|Paveiksliukas parodo skirtingas vandenynų ribas ir sąvokas]]

'''[[Arkties vandenynas]]'''  – mažiausias žemės vandenynas. Plotas  – 14 mln. km². Jis apima didelius plotus aplink [[šiaurės ašigalis|šiaurės ašigalį]]. Pasižymi atšiauriomis klimato sąlygomis, ledų gausumu ir palyginti nedideliu gyliu.

'''[[Ramusis vandenynas]]'''  – didžiausias [[vandens telkinys]] Žemėje, užimantis net trečdalį planetos ploto  – 179,7 mln. km². Jis yra ir giliausias vandenynas. Giliausia vieta  – [[Marianų lovys]] (įduba)  – 11022  m. Vidutinis vandenyno gylis 3980  m. Plyti visose [[klimato juosta|klimato juostose]], išskyrus poliarines. Vandenyno centre aktyviai pasireiškia [[pasatas|pasatai]], vakarinei daliai būdingi [[musonas|musonai]]. Vandenyne atsiranda viską nušluojantys atogrąžų [[uraganas|uraganai]]  – [[taifūnas|taifūnai]].

Vidutinis pasaulinio vandenyno gylis  – apie 6  km. Žemės vandenynuose vanduo nuolat juda, nes [[vėjas|vėjai]] gena jų paviršiumi [[bangos|bangas]] ir sudaro [[srovė|sroves]]. [[Mėnulis]] su [[Saulė|Saule]] sukelia [[Potvynis ir atoslūgis|potvynius]] ir atoslūgius.