Didysis barjerinis rifas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Didysis barjerinis rifas pradėjo kurtis dar prieš 118 mln. metų. Barjeriniai rifai yra kolonijinių [[Koralai|koralų]] statiniai. Jie sudaryti iš tūkstančių lapu[[Polipas|polipų]]. Šie sluoksnis po sluoksnio tvirtai gula vienas ant kito, sudarydami kalkių skeletus. Jie susijungia su kaimyniniais polipais, taip sutvirtindami rifą. Jį dar sutvirtina ir kalkiniai dumbliai, gaminantys kalkes, taip pat kiti dumbliai, gaminantys kitą, pamatą sutvirtinančią medžiagą. Polipų dauginimosi metu rifai plečiasi.

Rifas labiausiai veikiamas bangų ir vėjų nuo [[Jūra|sliekojūros]] pusės – ten šlaitai staiga ima leistis tūkstančius metrų gilyn. Šioje vietoje koralai auga sparčiausiai. Daugiausiai statybinių medžiagų rifai netenka ten, kur aukšta vandens temperatūra ir ypač didelės bangos. Rifą pamažu ardo koralais mintančios pintys, kriauklės, jūrų ežiai, sraigės bei jūrų žvaigždės.

Rife yra apie1apie 400 rūšių koralų. Visi jie yra skirtingi, įvairių [[Spalva|spalvų]], nors dažniausiai jie būna balti, ir didžioji barjerinio rifo dalis yra [[balta]]. Tai medžiaga, iš kurios suformuotas rifo skeletas, sudarytas iš negyvų polipų. Gyvi polipai būna įvairių spalvų ir formų. Čia gausu pačių įvairiausių koralų, [[Pintys|pinčių]], kitų spalvingų būtybių.

Didžiajame barjeriniame rife gyvena daugiau kaip 3000 gyvūnų rūšių. Ypač gausu [[Aktinija|aktinijų]], [[Krevetės|krevečių]], [[Jūros žvaigždė|jūros žvaigždžių]], [[Krabas|krabų]], bežiaunių [[Moliuskai|moliuskų]], [[Holoturijos|holoturijų]], [[Jūrų sraigė|eziujūrų sraigių]]. Niekur kitur nėra tiek daug [[Jūriniai vėžliai|jūrų vėžlių]]. Sekliame vandenyje grobio ieško vandens [[paukščiai]]. Yra apie 200 rūšių moliuskų, daugiau maziau kaip 62000 zuvis[[Žuvys|žuvų]] (Maždaug dešimtadalis visų žinomų rūšių). Šios minta koralais, yra plėšrūnų.