Naujoji Ūta: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Istorija: tevas aina ant mergos |
Atšauktas naudotojo 78.62.166.208 (Aptarimas) darytas keitimas 4899344 |
||
Eilutė 20:
[[XVI a.]] pirmoje pusėje Naujosios Ūtos seniūnijoje vietoje iškirstų miškų atsirado kaimai. [[1744]] m. įsikūrė Mikališkio ir [[Tartupis|Tartupio]] dvarai, [[Asiūklė]]s, [[Mieleiškampis|Mieleiškampio]], [[Žemaitkiemis (Prienai)|Žemaitkiemio]], [[Vartai (Prienai)|Vartų]] kaimai. [[1872]] m. [[Skirptiškė]]s, [[Mieleišupis|Mieleišupio]], [[Skuigė]]s, [[Dūmiškės|Dūmiškių]], [[Skersabalis|Skersabalio]], [[Medvišiai|Medvišių]] bei [[Senaūtis|Senaūčio]] kaimai, kuriuose gyveno 263 gyventojai.
Apie [[XVIII a.]] vidurį, gavęs leidimą iš Prienų valdytojo [[Mykolas Butleris|Mykolo Butlerio]], vėliau iš Prienų seniūno K. Sapiegos, daugelio popieriaus gamyklų steigėjas Lietuvoje H. Tierbachas abiejose kelio iš Prienų į [[Kvietiškio dvaras|Kvietiškio dvarą]] pusėse buvo įkūręs dvi stiklo dirbtuves (dabartiniame Senaūčio kaime ir
7,5 km nuo Prienų (dabartiniame Senaūčio kaime į pietryčius nuo kapinaičių) buvo įkurta pirmoji stiklo dirbtuvė. Kaimo Senaūtis („sena ūta“) pavadinimas – vokiškos kilmės, nes vokiečiai manufaktūras vadindavo ''hiutte''. Vietiniai gyventojai pritaikydavo prie savo kalbų. Taip atsirado Lietuvoje 14 dabar esančių Ūtų, Lenkijoje – Hutų, Rusijoje – Gutų.
| |||