Kanada: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 40:
}}
'''Kanada''' – valstybė [[Šiaurės Amerika|Šiaurės
Kanada yra federacija, kurią sudaro [[Kanados provincijos ir teritorijos|10 provincijų ir 3 teritorijos]]. Kanada yra antra pagal plotą pasaulio valstybė po Rusijos, jos plotas yra beveik 10 mln. kv. kilometrų.<ref name="cia">
{{citeweb|periodical= CIA |url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ca.html|title=Canada |series=World Factbook |date= 2006-05-16|accessdate=2011-05-23}}</ref> 2015 m. Kanadoje gyveno 35 mln. gyventojų<ref>{{citeweb|title=Estimates of population, Canada, provinces and territories|url=http://www5.statcan.gc.ca/cansim/a26?lang=eng&retrLang=eng&id=0510005&paSer=&pattern=&stByVal=1&p1=1&p2=31&tabMode=dataTable&csid=|series=Statistics Canada|accessdate=2014-09-27}}</ref>, ji buvo 26-ta pagal gyventojų skaičių valstybė pasaulyje.
== Istorija ==
{{main|Kanados istorija}}
Pirmieji Kanados gyventojai buvo indėnai, kurie čia atkeliavo prieš maždaug 15 000 metų per paskutinį ledynmetį, kurio metu buvo nukritęs jūros lygis ir per susidariusius [[Beringija|sausumos tiltus]] buvo galima Ameriką pasiekti iš Eurazijos. Pirmieji europiečių tyrinėtojai dabartinę Kanadą pasiekė XV a. pabaigoje.
Kanados istorija suskirstyta į keletą etapų, susijusių ir su viso pasaulio istorija. Kanados istorijai turėjo įtakos daug faktorių: [[Didieji geografiniai atradimai]], [[Anglija]], [[Prancūzija]], jų tarpusavio vaidai, Pasauliniai karai ir kt.
eilutė 189 ⟶ 194:
[[Kanados provincijos ir teritorijos]] turi teisę nusistatyti savo oficialias kalbas.
[[1977]] m. prancūzų kalba įteisinta kaip vienintelė oficiali [[Kebekas|Kebeko]] kalba.<ref>{{cite journal|last=Bourhis|first=Richard Y|coauthors=Montaruli, Elisa; Amiot, Catherine E|title=Language planning and French-English bilingual communication: Montreal field studies from 1977 to 1997|journal=International Journal of the Sociology of Language|date=May 2007|issue=185|pages=187–224|doi=10.1515/IJSL.2007.031|volume=2007}}</ref> Oficialiai dvikalbė [[Naujasis Bransvikas|Naujojo Bransviko]] provincija. Kitos provincijos oficialios kalbos nėra griežtai reglamentavusios. Greta anglų kalbos prancūzų kalba jose vartojama švietime, teismuose ir kitose valdžios įstaigose. Manitoboje ir Ontarijuje abi anglų ir prancūzų kalbos leidžiamos vartoti provincijų valdžios organuose ir vietiniai įstatymai priimami dviem kalbomis. Ontarijuje prancūzų kalba turi tam tikrą teisinį statusą, tačiau nėra antra oficiali.<ref>{{cite book|last=Heller|first=Monica|title=Crosswords: language, education and ethnicity in French Ontario|year=2003|publisher=Mouton de Gruyter|isbn=978-3-11-017687-2|pages=72, 74}}</ref> Ontarijuje Kebeko pašonėje įsikūrusioje šalies sostinėje [[Otava|Otavoje]] [[2002]] m. oficiali tapo dvikalbystės politika.<ref>{{cite web|url=http://ottawa.ca/city_hall/policies/bilingualism_policy/index_en.html|title=Bilingualism Policy|publisher=City of Ottawa|year=2011|accessdate=2011-07-22}}</ref> 62,8% miesto gyventojų šneka angliškai, 14,9% prancūziškai, o 37% laisvai komunikuoja abiem kalbomis.
[[Šiaurės Vakarai|Šiaurės Vakarų teritorijose]] yra net 9 oficialios kalbos (greta anglų ir prancūzų kalbų šis statusas suteiktas eskimų ir indėnų kalboms.) [[Jukonas|Jukone]] oficialios abi valstybinės kalbos. [[Nunavutas|Nunavute]] vyrauja čiabuvių [[inuitai|inuitų]] [[inuktitutas|inuktituto]] kalba (69,54%), ji greta anglų ir prancūzų yra oficiali teritorijos kalba. 2006 metų visuotinio surašymo duomenys taip pat parodė, jog 7,86% Nunavuto gyventojų (2305 žmonės) nemoka nei angliškai, nei prancūziškai.
| |||