Vilniaus Išganytojo bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Liutaurasu (aptarimas | indėlis)
Liutaurasu (aptarimas | indėlis)
Eilutė 9:
==Istorija==
 
Anksčiau bažnyčios vietoje stovėjo pagonių šventykla. [[1693]] m. bažnyčios fundatorius Vilniaus vaivada [[Kazimieras Jonas Sapiega]] čia įkurdino vienuolius [[Trinitoriai|trinitorius]]. Bažnyčia statyta nuo 1694 iki 1717 m., statybai vadovavo [[Stanislovas Narockis]]. Bažnyčia pastatyta tuometinėje Sapiegų rezidencijos teritorijoje, Sapiegų lėšomis. Bažnyčia su trinitorių vienuolynu ir su [[Sapiegų rūmaisrūmai]]s sudarė didingą ansamblį Antakalnyje. Bažnyčios dekoravimas truko iki 1756 m.

[[1790]] m. bažnyčia atnaujinta, pastatyti šoniniai altoriai.
 
Barokinę bažnyčią suprojektavo ir papuošė stiuko lipdiniais italas [[Pjetras Pertis]]. PasitraukusJam italui P. Perčiui,pasitraukus bažnyčios dekoravimo darbus vykdė keli skirtingų sugebėjimų menininkai. 1716 m.,metais baigus pirminius bažnyčios dekoravimo darbus, vyskupas [[Povilas Ksaveras Bžostovskis]] ją konsekravo Švč. Jėzaus Atpirkėjo titulu. 1756 m., užbaigus dekoravimo darbus, bažnyčia vėl konsekruota Švč. Trejybės, Švč. Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo titulais.
Po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] Maskvai uždarius vienuolyną, bažnyčia paversta į Šv. Mykolo Arkangelo cerkvę. Šiuo laikotarpiu bažnyčia nuniokota - nugriauti antrojo aukšto skliautai, paaukštintos lubos, nugriautas centrinis altorius, sunaikinta rokokinė sakykla, pastatytas utilitarių formų prieangis, uždengęs portalą. 1924 m. restauruotas bažnyčios interjeras, vėliau gražinta buvusi žibinto ir bokštų šalmų forma. Tarpukario laikotarpiu vienuolyno pastatai ir bažnyčia pritaikyti gydymo įstaigos tikslams. Čia paeiliui veikė Lenkijos okupacinės kariuomenės ligoninė ir Universiteto klinikos.
 
[[1756]] metais užbaigus dekoravimo darbus, bažnyčia vėl konsekruota Švč. Trejybės, Švč. Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo titulais.
 
Po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] Maskvai uždarius vienuolyną, bažnyčia paversta į Šv. Mykolo Arkangelo cerkvę. Šiuo laikotarpiu bažnyčia nuniokota - nugriauti antrojo aukšto skliautai, paaukštintos lubos, nugriautas centrinis altorius, sunaikinta rokokinė sakykla, pastatytas utilitarių formų prieangis, uždengęs portalą. 1924 m. restauruotas bažnyčios interjeras, vėliau gražinta buvusi žibinto ir bokštų šalmų forma. Tarpukario laikotarpiu vienuolyno pastatai ir bažnyčia pritaikyti gydymo įstaigos tikslams. Čia paeiliui veikė Lenkijos okupacinės kariuomenės ligoninė ir Universiteto klinikos.
 
[[1924]] m. restauruotas bažnyčios interjeras, vėliau gražinta buvusi žibinto ir bokštų šalmų forma. Tarpukario laikotarpiu vienuolyno pastatai ir bažnyčia pritaikyti gydymo įstaigos tikslams. Čia paeiliui veikė Lenkijos okupacinės kariuomenės ligoninė ir Universiteto klinikos.
 
Sovietmečiu bažnyčioje buvo įkurtas karinės intendatūros sandėlis.
 
[[1993]] m. vienuolyno ansamblis suremontuotas ir jame pradėjo veikti Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija. Nuo 2000 m. bažnyčią aptarnauja šv. Jono kongregacijos broliai ir seserys. Nuo to laiko ansamblis vadinamas Šventojo Jono Teologo vardu.
 
==Architektūra==