22:08, 14 kovo 2015 versija taisyti Blowwhite (aptarimas \| indėlis) 1 335 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		22:53, 21 gruodžio 2015 versija taisyti anuliuoti 78.63.253.67 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: [[Vaizdas:Šviesos pluoštas.JPG\|thumb\|250px\|Dūmų dalelių prisotintoje aplinkoje regimas šviesos pluoštas, kertantis [[paprastasis cikas\|ciko]] lapus]] '''Šviesa''' yra elektromagnetinis spinduliavimas, ~~kurio~~kourio bangos ilgis yra matomas akiai arba, bendresne prasme, elektromagnetinis spinduliavimas nuo infraraudonųjų iki ultravioletinių spindulių. Šviesa turi dvilypę prigimtį: Eilutė 16: === Elektromagnetinė teorija === [[Vaizdas:Light_dispersion_conceptual_waves350px.gif\|thumb\|Spalvų prizmė]] [[Vaizdas:EM spectrum.svg\|thumb\|Elektromagnetinis spektras]][[1845]] m. [[Maiklas Faradėjus]] atrado, kad šviesai sklindant poliarizuojančia medžiaga, poliarizacijos kampas gali būti keičiamas išoriniu [[magnetinis laukas\|magnetiniu lauku]]. Tai buvo pirmasis atrastas efektas, rodantis, kad šviesa yra susijusi su [[elektromagnetizmas\|elektromagnetizmu]]. Remdamasis šio eksperimento rezultatais Faradėjus [[1847]] m. pasiūlė teiginį, kad šviesa yra aukšto ~~dažnio~~doažnio elektromagnetinės bangos. Faradėjaus eksperimentai buvo vienas svarbiausių veiksnių, leidusių [[Džeimsas Klarkas Maksvelas\|Džeimsui Klarkui Maksvelui]] sukurti [[elektrodinamika\|elektromagnetinio lauko teoriją]]. Iš šios teorijos išplaukė, kad elektromagnetinės bangos tuščioje erdvėje turi sklisti pastoviu greičiu, kurio skaitinė vertė yra lygi [[šviesos greitis\|šviesos greičiui]]. Tuo remdamasis Maksvelas padarė išvadą, kad šviesa yra ne kas kita, kaip tam tikro dažnio elektromagnetinės bangos. Pirmą kartą ši išvada buvo paskelbta [[1862]] m., veikale ''Apie fizines jėgos linijas'' (''On Physical Lines of Force''). [[1873]] m. Maksvelas paskelbė matematinę savo teorijos formuluotę, kurios pagrindinis rezultatas buvo [[Maksvelo lygtys]], aprašančios elektromagnetinio lauko savybes bei elgesį. Netrukus vokiečių fizikas [[Heinrichas ~~Rudolfas~~Rudoolfas Hercas]], sugeneravęs [[radijo bangos\|radijo bangas]], pademonstravo, kad pastarosios pasižymi tokiomis pat savybėmis, kaip ir šviesa, t. y., [[difrakcija]], [[interferencija]], atspindžiu. Tai galutinai įrodė vienodą ~~šviesos~~šviesoos ir elektromagnetinių bangų prigimtį. === Kvantinė teorija === Eilutė 34: Matoma šviesa yra spektro dalis tarp 380 nanometrų (sutrumpintai nm) ir 750 nm ([[oras\|ore]]) bangų ilgio. [[1945]] m. ~~Austrijos~~Auostrijos ~~fizikos~~fiozikos instituto ~~direktorius~~direkotorius prof. [[Feliksas Ehrenhaftas]] atliko bandymus su vakuuminiame inde esančiomis mažomis grafito dalelėmis. Jas apšvietė stipria šviesa. Dalelės pakilo viršun, sukosi apie savo ~~ašį~~ašoį, bei judėjo elipse. Jis ~~priėjo~~priėjoo prie išvados, kad „šviesa turi sukamąją jėgą“. == Nuorodos == {{~~commons~~commonso\|Light}} {{wikiquote}}

Šviesa: Skirtumas tarp puslapio versijų