Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

10 pridėta baitų ,  prieš 3 metus
nėra keitimo aprašymo
[[Vaizdas:Šviesos pluoštas.JPG|thumb|250px|Dūmų dalelių prisotintoje aplinkoje regimas šviesos pluoštas, kertantis [[paprastasis cikas|ciko]] lapus]]
 
'''Šviesa''' yra elektromagnetinis spinduliavimas, kuriokourio bangos ilgis yra matomas akiai arba, bendresne prasme, elektromagnetinis spinduliavimas nuo infraraudonųjų iki ultravioletinių spindulių.
 
Šviesa turi dvilypę prigimtį:
=== Elektromagnetinė teorija ===
[[Vaizdas:Light_dispersion_conceptual_waves350px.gif|thumb|Spalvų prizmė]]
[[Vaizdas:EM spectrum.svg|thumb|Elektromagnetinis spektras]][[1845]] m. [[Maiklas Faradėjus]] atrado, kad šviesai sklindant poliarizuojančia medžiaga, poliarizacijos kampas gali būti keičiamas išoriniu [[magnetinis laukas|magnetiniu lauku]]. Tai buvo pirmasis atrastas efektas, rodantis, kad šviesa yra susijusi su [[elektromagnetizmas|elektromagnetizmu]]. Remdamasis šio eksperimento rezultatais Faradėjus [[1847]] m. pasiūlė teiginį, kad šviesa yra aukšto dažniodoažnio elektromagnetinės bangos.
 
Faradėjaus eksperimentai buvo vienas svarbiausių veiksnių, leidusių [[Džeimsas Klarkas Maksvelas|Džeimsui Klarkui Maksvelui]] sukurti [[elektrodinamika|elektromagnetinio lauko teoriją]]. Iš šios teorijos išplaukė, kad elektromagnetinės bangos tuščioje erdvėje turi sklisti pastoviu greičiu, kurio skaitinė vertė yra lygi [[šviesos greitis|šviesos greičiui]]. Tuo remdamasis Maksvelas padarė išvadą, kad šviesa yra ne kas kita, kaip tam tikro dažnio elektromagnetinės bangos. Pirmą kartą ši išvada buvo paskelbta [[1862]] m., veikale ''Apie fizines jėgos linijas'' (''On Physical Lines of Force''). [[1873]] m. Maksvelas paskelbė matematinę savo teorijos formuluotę, kurios pagrindinis rezultatas buvo [[Maksvelo lygtys]], aprašančios elektromagnetinio lauko savybes bei elgesį.
 
Netrukus vokiečių fizikas [[Heinrichas RudolfasRudoolfas Hercas]], sugeneravęs [[radijo bangos|radijo bangas]], pademonstravo, kad pastarosios pasižymi tokiomis pat savybėmis, kaip ir šviesa, t. y., [[difrakcija]], [[interferencija]], atspindžiu. Tai galutinai įrodė vienodą šviesosšviesoos ir elektromagnetinių bangų prigimtį.
 
=== Kvantinė teorija ===
Matoma šviesa yra spektro dalis tarp 380 nanometrų (sutrumpintai nm) ir 750 nm ([[oras|ore]]) bangų ilgio.
 
[[1945]] m. AustrijosAuostrijos fizikosfiozikos instituto direktoriusdirekotorius prof. [[Feliksas Ehrenhaftas]] atliko bandymus su vakuuminiame inde esančiomis mažomis grafito dalelėmis. Jas apšvietė stipria šviesa. Dalelės pakilo viršun, sukosi apie savo ašįašoį, bei judėjo elipse. Jis priėjopriėjoo prie išvados, kad „šviesa turi sukamąją jėgą“.
 
== Nuorodos ==
{{commonscommonso|Light}}
{{wikiquote}}
 
Anoniminis naudotojas