Rūgštusis lietus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 4:
Toks lietus susidaro tada, kai sieros ir [[Azoto oksidas|azoto oksidai]], kuriuos į orą išskiria [[jėgainė]]s ir [[transportas|transporto]] priemonės, reaguoja su ore esančia drėgme. Šios dujos patenka į [[vandens apytakos ratas|vandens apytakos ratą]] ir gali būti toli nuneštos [[vėjas|vėjo]], o tada iškristi rūgštaus lietaus arba [[sniegas|sniego]] pavidalu. Toks lietus apnuodija arba pražudo ežerų, upių ir miškų gyvūnus, sunaikina aplinkinius augalus. 90 % rūgščiojo lietaus sukelia žmonės. Šią problemą galima išspręsti sumažinus [[automobilis|automobilių]] ir [[elektrinė|elektrinių]] išskiriamų dujų kiekį.
== Rūgščiojo lietaus susidarymas ==
Rūgštusis lietus
Lietaus vandenyje, atsižvelgiant į savaime ore esančias medžiagas, turėtų būti maždaug 5–6,5 pH. Esama lietaus vandens, pavyzdžiui, Vokietijoje, kurio pH vidutiniškai maždaug nuo 4,0 iki 4,6. Tai maždaug dešimt dvidešimt kartų viršija rūgšties kiekį, palyginti su natūraliomis rūgšties proporcijomis. Vandens kritulių analizė leidžia nustatyti, kad šis rūgštingumo padidėjimas susijęs su sieros ir azoto rūgščių kiekiu. Šios rūgštys susidaro atmosferoje kaip sieros oksido ir azoto oksidų teršalų produktai. [[Europa|Europoje]] rūgštūs krituliai (nuo jų ežeruose išnyko [[žuvys]]) dažnai buvo stebimi [[Skandinavija|Skandinavijos]] šalyse, D. Britanijoje, [[Vokietija|Vokietijoje]].
Eilutė 20:
Rūgštusis lietus yra svarbi problema Kinijoje, Rytų Europoje, Rusijoje ir vietovėse pavėjui nuo jų. Rūgštusis lietus iš elektrinių Jungtinių Amerikos Valstijų viduryje ar vakaruose padaro žalos [[miškas|miškams]] šalies rytuose, Niujorke. Visose šiose vietose [[siera|sieros]] turinti [[akmens anglis]] naudojama [[namų šildymas|namų šildymui]] ir [[elektra|elektros]] gamybai.
==
Rūgštusis lietus – viena svarbiausių aplinkos [[tarša|teršimo]] problemų. Jau keleri metai iš dalies visame Vidurio Europos areale miškams daroma vis daugiau žalos, visų pirma baltosioms [[eglė]]ms ir eglinių medžių grupėms. Dėl tokios žalos kalti ir rūgštieji lietūs.
Eilutė 31:
Rūgštusis lietus pagreitina ir kai kurių uolienų, pavyzdžiui, [[kreida (uoliena)|kreidos]], [[dūlėjimas|dūlėjimą]]. [[Uoliena|Uolienoje]] esantis [[kalcio karbonatas]] (CaCO<sub>3</sub>) sureaguoja ir susidaro kalcio dihidrokarbonato (Ca(HCO<sub>3</sub>)<sub>2</sub>) tirpalas. Vėliau šis tirpalas gali migruoti. Tokiu būdu suintensyvėja [[karstas (reiškinys)|karsto]] reiškiniai, atsiranda [[ola|olos]], [[smegduobė]]s ir kitos karsto formos.
==
Rūgštusis lietus ir žemas pH smarkiai veikia žuvų [[populiacija]]s ežeruose. Žemiau 4,5 pH neišgyvena dauguma žuvų, o 6 arba aukštesniame pH žuvų populiacijos būna didelės ir sveikos. Rūgštis vandenyje slopina [[fermentas|fermentų]] gamybą, kurie būtini žuvų lervoms. Ji taip pat padidina [[aliuminis|aliuminio]] koncentraciją ežeruose. Dėl aliuminio kai kurių žuvų [[žiaunos]] apsineša [[gleivės|gleivėmis]], ir žuvims sunku kvėpuoti. Taip pat slopinamas [[Fitoplanktonas|fitoplanktono]] augimas, dėl ko kenčia juo mintantys gyvūnai.
|