Moters lytiniai organai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Raukšlės tarp [[lytinės lūpos|lytinių lūpų]], palei [[varputė|varputę]] ir [[makšties prieangis|makšties prieangį]] – tai vietos, kurios nusėda [[šlapimas|šlapimo]] ir lytinių išskyrų likučiai, ir jie gali sukelti aštrų nemalonų kvapą, nemalonius pojūčius, o kartais – net būti [[uždegimas|uždegimo]] priežastimi. Todėl [[vulva|vulvos]] plovimas yra būtina [[lytinė higiena|lytinės higienos]] sudedamoji dalis.

 

Tai yra migdolo formos liauka, kurioje bręsta kiašialąstės, gaminami hormonai (estrogenai, progesteronas). Suaugusios moters kiaušidė sveria apie 10-15g, yra apie 3-4 cm ilgio ir 1-2cm storio. Kiaušidės glūdi mažajame dubenyje.Jose formuojasi [[lytinė ląstelė|lytinės ląstelės]] – [[kiaušialąstė]]s. [[oogenezė|Ovogenezės]] metu moters kiaušidėse I eilės [[oocitas|ovocitas]] turi 46 [[chromosoma]]s; jam pirmą kartą dalijantis [[mejozė|mejotiškai]], susidaro dvi [[ląstelė]]s, turinčios po 23 chromosomas. Viena iš šių ląstelių, vadinama II eilės ovocitu, gauna beveik visą [[citoplazma|citoplazmą]]. Antroji vadinama pirmuoju poliniu kūneliu. Šis gali suirti arba vėl dalintis. II eilės ovocite prasideda mejozės II dalijimasis ir baigiasi II [[metafazė]]je. Po to ląstelė iš kiaušidės patenka į [[kiaušintakis|kiaušintakius]], kur ją gali [[apvaisinimas|apvaisinti]] [[spermatozoidas]]. Jam susiliejus su kiaušialąste, ji yra aktyvuojama (apvaisinama). Mejozės metu moters organizme iš vieno I eilės ovocito susidaro tik viena kiaušialąstė ir dažniausiai trys poliniai kūneliai. Šie iš organizmo pasišalina per [[menstruacija|mėnesines]].