|
Institutas įsikūręs dviejuose senamiesčio pastatuose: Bernardinų g. 11 ir Maironio g. 7.
Rengia profesionalius žurnalistus, atliekaVykdo visuomenės informavimo priemonių bei [[žurnalistika|žurnalistikos]] mokslinius tyrimus, skelbia jų rezultatus, ruošia mokymo priemones, metodinę literatūrą. NuoInstituto darbuotojai dalyvauja [[1995]] m. žurnalistaiorganizuojant atitinkamaiuniversitetines rengiamižurnalistikos pagalpirmos 2(4 metų) magistrantūrosir antros (2 m.) pakopos studijas, dirba su studentais Žurnalistikos bakalauro studijų programąprogramoje, Analitinės žurnalistikos, Žurnalistikos ir pagalmedijų 4edukacijos metųmagistrantūros bakalaurostudijų programose, kitose Komunikacijos fakulteto studijų programąprogramose.
== Vadovai ==
== Istorija ==
Penktojo dešimtmečio pabaigoje – šeštojo pradžioje Vilniaus universitete (VU) vyko sudėtingas katedrų kūrimosi, skaidymosi ir jungimosi procesas. Sovietiniu laikotarpiu pirmiausia įkurtos žurnalistikos studijos, o specialus mokslo tiriamasis padalinys - katedra atsirado vėliau. [[1949 m.]] į pirmąjį žurnalistikos specialybės kursą Istorijos – filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra priėmė 25 studentus. Minėtame fakultete Žurnalistikos katedra įkurta [[1952 m.]], įkurtatačiau Žurnalistikosir katedratuo metu jai trūko žiniasklaidos tyrėjų ir žurnalistikos teoretikų. NuoKitas vertus, katedros mokslinis laukas buvo nulemtas struktūrinio ryšio: nuo [[1970 m.]] ji priklausė Istorijos fakultetui. [[1985 m.]] katedra išskaidoma į dvi savarankiškas katedras – Spaudos žurnalistikos bei Radijo ir televizijos žurnalistikos.
[[1991 m.]] šių katedrų pagrindu, įsteigus Komunikacijos fakultetą, buvo įkurtas Žurnalistikos institutas [vienos katedros statusu], buvo atleista nemažai mokslinio personalo, 1992 m. buvo likę tik trys mokslo daktarai. Reformos metu buvo panaikinta viena iš tyrimams svarbių struktūrų - VU Periodinės spaudos tyrimų laboratorija. Instituto koncepcijoje mažai skirta dėmesio mokslo tyrimų plėtrai, daugiau - žurnalistikos studijų oprganizavimui. Nuo 2008 m. Žurnalistikos institutas yra mokslo darbuotojų padalinys, o VU žurnalistikos studijų vadyba yra patikėta atitinkamų VU Komunikacijos fakulteto studijų programų komitetams.
[[1991 m.]] šių katedrų pagrindu buvo įkurtas Žurnalistikos institutas. Kiekvienais metais universitetines abiejų pakopų žurnalistikos studijas baigia apie 50 profesionalių žurnalistų (iš jų pirmos pakopos – apie 35-40).
== Žurnalistikos mokslas ==
== Išskirtinumas ir tradicijos ==
VU kasmet nuo 2008 m. į KF Žurnalistikos institutą priima ne mažiau kaip 1 komunikacijos ir informacijos krypties doktorantą medijų tyrimui atlikti ir atitinkamos temos disertacijai parengti.
Vilniaus universitetas Lietuvoje vienintelis, rengiantis abiejų pakopų žurnalistikos profesionalus. Stojant į bakalauro studijų programą būtina išlaikyti stojamąjį egzaminą – kūrybinį konkursą – tokiu reikalavimu Universitetas pabrėžia šios srities profesionalų rengimo specifiką: pretendentas, įgijęs vidurinio mokslo žinių, turėtų atskleisti motyvaciją tapti profesionaliu žurnalistu ir suvokti, kodėl būsimas žurnalistas turi perprasti informacijos rinkimo ypatumus, publicistikos žanrų sintezės problemą, žodžio raišką, įgyti komunikabilumo, viešos darbo kultūros pagrindus.
Tyrėjai disertacijas gali ginti ir eksterno būdu.
Magistrantūros studijų programos pretendentams, baigusiems kitos krypties ar šakos pagrindines studijas, stojamojo egzamino nėra. Akademinių studijų kūrybinę atmosferą, taip pat gerąsias kolektyvo santykių tradicijas daug metų padeda išlaikyti ir paminklinio namo Senamiestyje, kur buvo apsistojęs Poetas, aplinka (Bernardinų g. 11): senoji laiptinė žurnalistikos profesionalų kartoms (iš viso apie 2000 absolventų) tapo meistriškumo kėlimo (ne vien Instituto „paminkliniu“) simboliu.
Antros pakopos studijoms taikomi bendri priėmimo reikalavimai, t. y., pasirinkusieji magistrantūros studijas VU konkuruoja tarpusavyje pagal pagrindinių studijų rezultatus, norėdami patekti į valstybės finansuojamą vietą. Komunikacijos fakultetas abiejų pakopų studentams formuoja gebėjimus ir stiprina motyvaciją mokėti daugiau nei vieną užsienio kalbą.
KF žurnalistikos studentai kasmet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną paverčia bendra visuomenine švente.
== Nuorodos ==
| 