Inkstas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 4:
Žmogaus inkstai yra raudonai [[ruda|rudi]], pupelės formos, išsidėstę [[pilvo ertmė]]je, abipus [[stuburas|stuburo]], tuoj po [[diafragma]] ({{la|musculus phrenicus}}). Dešinysis yra truputį žemiau dėl [[kepenys|kepenų]] padėties. Inksto ilgis 10-12 cm, plotis 5-6 cm, storis 3-4 cm. Masė – nuo 120 iki 200 g. Inkstas yra suplokštėjęs strėline kryptimi. Jo spalvą lemia žievė, kuri matoma per ploną inksto kapsulę. Organo spalva kinta pagal žievės kraujagyslių prisipildymą krauju.
Inkstus nuo sutrenkimo saugo iš visų pusių gaubiantis [[riebalinis audinys]] – '''inksto kapsulė''' ({{la|capsula adiposa}}). Jie yra pagrindiniai organai, atliekantys [[ekskrecija|ekskreciją]] – iš kraujo pašalina [[medžiagų apykaita|medžiagų apykaitos]] produktus, reguliuoja organizmo [[skystis|skysčių]] sudėtį bei kiekį, šarmų bei rūgščių pusiausvyrą. Atlieka eksekrecinė, endokrininę ir reguliacinę funkcijas. Susidaręs [[šlapimas]] teka į taureles, geldeles, [[šlapimtakis|šlapimtakiu]] į [[šlapimo pūslė|šlapimo pūslę]], o iš jos pro [[šlaplė|šlaplę]] pasišalina lauk.
== Embriologija ==
Inkstai pradeda vystytis maždaug trečią [[embrionas|embriono]] vystymosi savaitę iš tarpinės [[mezoderma|mezodermos]]. Susiformavus [[mezoderma]]i ( ašinei, paašinei, tarpinei ir šoninei) jos [[ląstelė]]s yra greta stuburo stygos ir nervinio vamzdžio. Arčiau stuburo stygos bei nervinio vamzdžio yra paašinė [[mezoderma]], kuri trečią savaitę segmentuojasi ir sudaro somitus. Somitai per tarpinę [[mezoderma|mezodermą]] jungiasi su šonine [[mezoderma]]. Diferencijuojantis tarpinei [[mezoderma]]i, ji netenka ryšio tiek su šonine mezoderma tiek su somitais ir formuoja išilgines [[mezoderma|mezodermos]] juostas (nefrotomus).
Skiriamos trys inkstų vystymosi stadijos: proinkstis, tarpinis ir galutinis inkstas.
Eilutė 29:
=== Inkstų padėtis ===
==== Inkstų ašys ====
Inkstai, gaubiami [[riebalinis audinys|riebalinio]] ir [[jungiamasis audinys|jungiamojo audinio]], guli už pasieninės [[pilvaplėvė]]s ({{La|Peritoneum}}) , t. y. ekstraperitoniškai. Užpakalinės pilvo sienos viduryje iškilę [[stuburas|stuburo]] slankstelių kūnai ir prie jų prigludę didysis ir mažasis juosmens raumenys ({{la|m. psoas major et minor}}) sudaro dvi įdubas, kuriose telpa inkstai ir jų dangalai. Viršuje įdubos yra erdvesnės, guli arčiau viena kitos. Pamažu siaurėdamos jos leidžiasi, šiek tiek pavirdamos į priekį ir į šoną. Šių įdubų viršutinėje dalyje ir guli abu inkstai. Įdubų išilginės ašys sutampa su inkstų išilginėmis ašimis. Be to, vertikalinėje ašyje abu inkstai yra šiek tiek pasisukę taip, kad jų priekinis paviršius tampa priekiniu šoniniu, o užpakalinis yra pasisukęs į vidų ir kiek atgal. Tada ir vidinis kraštas bei inkstų vartai pasisuka į priekį ir vidinę pusę, o šoninis kraštas – į šoną ir atgal. Tai lemia ir inksto skersinės ašies kryptį, einančią iš priekio atgal ir į šoną.
==== Inkstų sąsaja su kaulais ====
Eilutė 54:
=== Inksto dangalai ===
==== Skaidulinė kapsulė ({{La|Capsula fibrosa}}) ====
Inksto išorę gaubia stipri, plona, blizganti, galinti nedaug išsitempti, persišviečianti skaidulinė kapsulė ({{la|capsula fibrosa}}). Tai plona skaidulinio audinio plėvelė su kolageninių ir lygiųjų raumenų skaidulų priemaiša. Įprastinėmis sąlygomis įpjauta ši kapsulė nesunkiai atsiskiria nuo patologinių procesų nepažeisto išorinio inksto paviršiaus, nes su juo suaugusi tik netvirtais jungiamojo audinio pluošteliais. Vidiniame inksto krašte pro vartų plyšį skaidulinė kapsulė įlinksta į inksto antį ir iškloja jo vidinį paviršių.
Eilutė 61:
Sergant kai kuriomis inkstų ligomis, kapsulė sustorėja ir tvirtai suauga su išoriniu inksto paviršiumi. Ištikus traumai, įplyšus inktų žievės ir šerdies medžiagai, po kapsule gali susikaupti kraujo – susidaro subkapsulinė hematoma, kuri gana dažnai supūliuoja. Dauginių inksto įplyšimų ir perplyšimo atvejais prakiūra ir geldelė, sužalojama skaidulinė kapsulė ir susidaro įvairaus dydžio paranefrinė urohematoma.
==== Riebalinė inksto kapsulė ({{La|Capsula adiposa renis}}) ====
Riebalinė kapsulė, gulinti prie pilvo ertmės užpakalinės sienos, padeda sudaryti inksto guolį, suvienodina inksto aplinkos temperatūrą, amortizuoja smūgius, padeda išlaikyti inkstą įprastinėje padėtyje. Žmogui sublogus, riebalinio audinio kiekis apie inkstus sumažėja, jie gali pasidaryti paslankesni ({{la|ren mobile}}) negu įprastai. Riebalinės kapsulės uždegimas – paranefritas.
==== Inksto fascija ({{la|fascia renalis}}) ====
Atskirai kievieną inkstą ir jo riebalinę kapsulę iš priekio ir užpakalio supa inksto fascija
=== Vidinė inksto sandara ===
Eilutė 146:
Inkstų veikla yra labai įvairi. Svarbiausios jų funkcijos yra šios: 1) reguliacinė, 2) išskiriamoji (ekskrecinė), 3) endokrininė ir 4) metabolinė <ref>Inkstų ligos / Miglinas M., Juknevičius I., Laurinavičius A., Razukas V., Žekonis M., leidykla „Vaistų žinios“, ISBN 1511230</ref>.
'''Reguliacinė''' inkstų funkcija yra susijusiu su pastovios vidinės organizmo terpės palaikymu (homeostaze). [[Homeostazė|Homeostazę]] apibūdina šie labai nedidelėse ribose svyruojantys dydžiai: izovolemija (pastovus organizmo skysčių tūris); izoosmija (pastovus osmosinis organizmo skysčių slėgis); izojonija (pastovi joninė skysčių sudėtis); izohidrija (pastovi vandenilio jonų koncentracija skysčiuose). Paprasčiau tariant, inkstai reguliuoja vandens ir druskų kiekį organizme,
Inkstų '''ekskrecinė''' funkcija – pašalinti galutinius, organizmui kenksmingus medžiagų apykaitos produktus (pvz., šlapalą, šlapimo rūgštį, sulfatą, fosfatą ir kt.).
'''Endokrininė''' inkstų funkcija susijusi su [[Hormonas|hormonų]] ([[Eritropoetinas|eritropoetino]], skatinančio eritrocitų gamybą; angiotenzino II, reguliuojančio kraujo spaudimą; kalcitrolio, dar vadinamo aktyviuoju vitaminu D, reguliuojančio kalcio apykaitą ir padedančio išlaikyti stiprius ir sveikus kaulus ir kt.) išskyrimu.
| |||