Basmačiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
vikifikuota +vaizdas |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Turk front1922.jpg|miniatiūra|Turkestano frontas, 1922 m.]]
'''Basmačių''' maištas ([[rusų kalba]]: ''Восстание басмачей'') buvo sukilimas prieš [[Rusija|rusų]] ir [[Sovietų Sąjunga|sovietų]] valdymą [[Vidurinė Azija|Vidurinėje Azijoje]].
Judėjimas kilo [[1916]]
Sovietiniuose šaltiniuose maištas vaizduojamas kaip [[islamas|islamo]] tradicionalistų, paprastų vagių ir plėšikų bei islamo radikalų judėjimas. Maištininkai, pradėję sukilimą, buvo vadinami basmačiais, arba „banditais“, sąmoningai menkinančiu terminu. Kiti istorikai teigia, jog svarbią maišto pagrindo dalį sudarė paprasti valstiečiai ir klajokliai, priešinęsi kultūriniam Rusijos imperializmui ir [[bolševikai|bolševikų]] brutalumui bei maisto ir gyvulių grobstymams.
eilutė 7 ⟶ 8:
Basmačiai greitai paplito didžiojoje [[Turkestanas|Turkestano]] dalyje, o jų skaičius daug kartų išaugo. Ironiška, tačiau nemaža Turkestano dalis tuomet buvo valdoma ne Sovietų Rusijos, prieš kurią maištavo basmačiai, o kitų režimų, kurie, kita vertus, buvo Sovietų Rusijos sąjungininkai.
3 dešimtmečio pradžioje basmačių maištas taip išaugo, jog Sovietų valdžia suvokė rizikiuojanti prarasti savąją Turkestano teritorijos dalį. Tuo metu vidiniai konfliktai basmačių tarpe susilpnino jų galią prieš Sovietų politinę struktūrą, kuri turėjo bendrą tikslą ir vieną viziją, neskaitant didesnės karinės galios. [[Leninas|Lenino]] vyriausybė padarė nuolaidų tautiniams sentimentams tam, kad nuramintų Turkestano nenorą būti Sovietų Sąjungos dalimi, ir iki [[1926]]
Maištas buvo populiari „[[isternai|raudonųjų vesternų]]“ tema, suvaidinusi svarbius vaidmenis filmuose „[[Baltoji dykumos saulė]]“ („Белое Солнце Пустыни“), „[[Septintoji kulka]]“ („Седьмая Пуля“) ir „[[Asmens sargybinis]]“ („Телохранитель“).
|