Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Teisę į [[Gyvybė|gyvybę]] įtvirtina Konvencijos 2 straipsnis. Teisė į gyvybę yra pamatinė žmogaus teisė, nuo kurios negalima nukrypti net ir karo ar kitos nepaprastosios padėties atveju. Kaip ir [[Kankinimas|kankinimų]] draudimas, ši teisė atspindi vieną iš pagrindinių vertybių, svarbių [[Demokratija|demokratinėms]] bendruomenėms, sudarančioms Europos Tarybą. Dėl šios priežasties aplinkybės, kurios gali pateisinti gyvybės atėmimą pagal 2 straipsnį, turi būti aiškinamos siaurai. 2 straipsnis numato ne tik neigiamą pareigą neatimti gyvybės, bet ir teigiamą įpareigojimą saugoti gyvybę. Tam tikrais atvejais 2 straipsnis taikomas ne tik [[Tyčia|tyčiniam]], bet ir [[Neatsargumas|neatsargiam]] gyvybės atėmimui.<ref>[[#Harris|HARRIS, David, O'BOYLE Michael, BATES, Edward, BUCKLEY, Carla. Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights. ''Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights''. 2nd ed. Oxford: Oxford University Press, 2009]], 37 p. ISBN 978-0406905949.</ref>

Siekiant apsaugoti gyvybę, reikalaujama, kad galiotų veiksminga [[baudžiamoji teisė]], atgrasanti nuo gyvybės atėmimo. Baudžiamoji atsakomybė turi būti numatyta ir už didelį [[neatsargumas|neatsargumą]], jeigu jis sukelia mirtį. Neatsargaus gyvybės atėmimo atveju tam tikrais atvejais gali pakakti ir [[civilinė atsakomybė|civilinės atsakomybės]]. <ref>[[#Harris|HARRIS, David, O'BOYLE Michael, BATES, Edward, BUCKLEY, Carla. Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights. ''Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights''. 2nd ed. Oxford: Oxford University Press, 2009]], 37 p. ISBN 978-0406905949.</ref>

2 straipsnis nereikalauja nusikaltimu laikyti pasyvios [[eutanazija|eutanazijos]], kai asmeniui leidžiama mirti neteikiant jam reikiamo gydymo.<ref>[[#Harris|HARRIS, David, O'BOYLE Michael, BATES, Edward, BUCKLEY, Carla. Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights. ''Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights''. 2nd ed. Oxford: Oxford University Press, 2009]], 38 p. ISBN 978-0406905949.</ref> Kita vertus, kol kas nėra aišku, ar 2 straipsnis reikalauja, kad nusikaltimu būtų laikoma aktyvi savanoriška eutanazija, kai mirtį sukelia aktyvūs kito asmens veiksmai, gavus mirtį siekiančio asmens sutikimą.<ref>[[#Harris|HARRIS, David, O'BOYLE Michael, BATES, Edward, BUCKLEY, Carla. Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights. ''Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights''. 2nd ed. Oxford: Oxford University Press, 2009]], 39 p. ISBN 978-0406905949.</ref>

2 straipsnis nesuteikia teisės į [[mirtis|mirtį]]. Dėl šios priežasties 2 straipsnio pažeidimu nelaikoma situacija, kai už padėjimą nusižudyti valstybės teisės aktai numato [[baudžiamoji atsakomybė|baudžiamąją atsakomybę]].<ref>[[#Harris|HARRIS, David, O'BOYLE Michael, BATES, Edward, BUCKLEY, Carla. Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights. ''Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights''. 2nd ed. Oxford: Oxford University Press, 2009]], 39 p. ISBN 978-0406905949.</ref>

[[Amnestija|Amnestijos]] taikymas už [[Nužudymas|nužudymą]] nuteistiems asmenims nelaikomas 2 straipsnio pažeidimu, išskyrus atvejus, kai amnestijos aktas yra dalis bendros praktikos, kuria siekiama sistemingai užkirsti kelią nužudymus padariusių asmenų [[Baudžiamasis persekiojimas|baudžiamajam persekiojimui]].<ref>[[#Harris|HARRIS, David, O'BOYLE Michael, BATES, Edward, BUCKLEY, Carla. Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights. ''Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights''. 2nd ed. Oxford: Oxford University Press, 2009]], 39 p. ISBN 978-0406905949.</ref>

Siekiant užtikrinti 2 straipsnio laikymąsi, veiklai, kuri gali sukelti grėsmę gyvybei, turi būti taikomas tinkamas reguliavimas, siekiant, kad mirtinos žalos rizika būtų sumažinta iki minimumo. Teisinė ir administracinė sistema turi griežtai apibrėžti aplinkybes, kada valstybės [[Pareigūnas|pareigūnai]] gali naudoti jėgą ir [[Šaunamasis ginklas|šaunamuosius ginklus]], ir užtikrinti tarptautinių standartų laikymąsi šioje srityje. Teisinis reguliavimas taip pat turi įpareigoti tiek viešąsias, tiek privačias ligonines imtis priemonių, kad būtų saugoma pacientų gyvybė.<ref>[[#Harris|HARRIS, David, O'BOYLE Michael, BATES, Edward, BUCKLEY, Carla. Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights. ''Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights''. 2nd ed. Oxford: Oxford University Press, 2009]], 40 p. ISBN 978-0406905949.</ref>

Pagal 2 straipsnį turi būti užtikrintas gyvybę saugantis [[Teisėsauga|teisėsaugos]] mechanizmas, kurio pagrindinis elementas yra efektyvi [[Teismas|teisminė]] sistema.<ref>[[#Harris|HARRIS, David, O'BOYLE Michael, BATES, Edward, BUCKLEY, Carla. Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights. ''Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights''. 2nd ed. Oxford: Oxford University Press, 2009]], 40 p. ISBN 978-0406905949.</ref>

Pozityvi pareiga užtikrinti teisę į gyvybę reikalauja, kad sveikatos priežiūros paslaugų srityje veiktų nepriklausoma ir veiksminga teisminė sistema, kuri turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos [[Pacientas|pacientų]] mirčių priežastys, ir atsakytų tie, kas sukėlė mirtį. Medicininio neatsargumo atveju tam, kad būtų įgyvendinta pozityvi pareiga užtikrinti teisę į gyvybę, gali pakakti civilinės arba [[Administracinė atsakomybė|administracinės]] ir drausminės atsakomybės gyvybę atėmusiam asmeniui.<ref>[[#Harris|HARRIS, David, O'BOYLE Michael, BATES, Edward, BUCKLEY, Carla. Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights. ''Harris, O'Boyle & Warbrick: Law of the European Convention on Human Rights''. 2nd ed. Oxford: Oxford University Press, 2009]], 41 p. ISBN 978-0406905949.</ref>