Vikipedija

Jūrų kiaulytė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
papildyta info
S Atmestas 78.61.231.59 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Eilutė 13:
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Jūrų kiaulytė''' ({{la|Cavia porcellus}}, {{en|Guinea pig}}) – [[jūrų kiaulytės|jūrų kiaulyčių]] (''Caviidae'') šeimos gyvūnas. Kilęs iš [[Andai|Andų kalnų]] regiono. Nuo XVI a. Europoje jūrų kiaulytės pradėtos auginti kaip naminis gyvūnas. Šiuo metu galima įsigyti paprastų neveislinių mišrūnų ir veislinių tam tikrus veislės standartus atitinkančių kiaulyčių su kilmę patvirtinančiais dokumentais. Jūrų kiaulyčių būna labai įvairių: trumpaplaukių arba ilgaplaukių, tiesiais arba garbanotais plaukais, su verpetais arba be jų. Dėl nesudėtingos priežiūros ir išvaizdos įvairovės, jūrų kiaulytės tampa vis populiaresniu naminiu gyvūnu. jas galima išmokyti keleto komandų, pavyzdžiui, atbėgti pašauktai vardu.
 
Andų regione jos tebeauginamos tvartuose ir vartojamos maistui.
 
== Auginimas ir priežiūra ==
Jūrų kiaulyčių populiarumas išaugo po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], [[Europa|Europoje]] atsirado jūrų kiaulyčių augintojų klubų, draugijų, rengiamos parodos. Šie žvėreliai aktyvūs dieną. Pirkti geriausia 56-78 savaičių jūros kiaulytę, ji turi sverti ne mažiau kaip 220–280 g. JūrųNerekomenduojama kiaulytėsšių yragyvūnų būriniaipirkti gyvūnai,rudenį todėlar geriausiažiemą – jastik laikyti bent po dvivasarą. JeiGalima auginateišmokyti vienąkeleto kiaulytękomandų, turėtumėte skirti jai daug dėmesio, nes vienišumas gali sukelti depresiją ir mirtį. Negalima kartu laikyti patino ir patelėspavyzdžiui, nesatbėgti jiepašauktai susiporuosvardu.
 
Pagrindinę jūrų kiaulytės maisto raciono dalį turėtų sudaryti specialus sausas ėdalas ir šienas. Šienas yra būtinas kiaurus metus (net ir vasarą kai duodate šviežios žolės), nes jis palaiko tinkamą žarnyno veiklą, o graužimas padeda palaikyti tinkamą dantų ilgį. Taip pat jas galima maitinti [[grūdas|grūdais]], [[daržovė]]mis, negalimaretkarčiais duoti [[pieno produktas|pieno produktų]] (pavyzdžiui, nes jų nevirškina.[[varškė]]s). Nuolat augantiems dantims galąsti galimaduoti medžių šakelių, tačiau[[kreida|kreidos]] šienoarba irspecialios sauso pašaro turėtų pakaktidruskos. Narvelyje taip pat turėtų būti speciali girdyklė su [[vanduo|vandeniu]], kurį reikėtų keisti kuo dažniau (geriausiai – kiekviena dieną). JūrųKartais kiaulytėsgali ėdaėsti savo [[išmatos|išmatas]], tačiau tai yra visiškai normalu ir netgi būtinareiškia, kadangikad jųjoms maistotrūksta racionąreikiamų sudaromedžiagų sunkiai virškinamas augalinis maistasorganizmui. Pirmą kartą suėdus maistą (pvz. šieną) [[virškinimo sistema]] jį suskaido ne iki galo, todėl jūrų kiaulytė suėda pirmines išmatas (panašiai kaip [[Naminis jautis|karvės atrajoja]]). Maistui keliajant per virškinimo traktą antrą kartą, jis baigiamas galutinai virškinti ir tuomet pasisavinamos visos maistingosios medžiagos.
 
Gyvūno [[narvas|narvelis]] turėtų būti pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų laisvai judėti. Jis turėtų būti 1 aukšto, nes jūrų kiaulytės nėra labai sportiškos ir nemėgsta laipioti, ratelio nereikia. Narvelio dugną geriausia iškloti pjuvenomis, kurias reikėtų keisti bent kelis kartus per savaitę. Gyvūną reikiagalima retkarčiais išleisti palakstyti po kambarį narvelio duris paliekant atviras, tačiau reikėtų prižiūrėti, kad kambaryje nebūtų laidų, kuriuos gyvūnas galėtų perkąsti. Jūrų kiaulytės yra gana baikštūs ir slėptis mėgstantys gyvūnai, todėl į narvelį galima įdėti specialų namelį kiaulytei, dėžutę ar tiesiog pridengti narvelį medžiagos skiaute.
 
Jei jūrų kiaulytė laižo rankas, tai gali reikšti, kad ji prisirišusi prie savo šeimininko (prisirišimo ženklas, laižo ne kiekvieno žmogaus rankas), arba [[rankos]] yra prakaituotos ar suteptos kuo nors, ką mėgsta jūrų kiaulytės.
Jūrų kiaulyčių, ypač ilgaplaukių, [[kailis|kailiuką]] reikėtų bent retkarčiais iššukuoti, taip pat reguliariai trumpinti nagus, tačiau reikia būti atsargiems, nes galima sužeisti, todėl geriau kirpti tik nagų galiukus, arba vesti pas veterinarą. Jūrų kiaulytę geriau glostyti pirštais braukiant nuo užausių per nugarą, nelieskite užpakalinės dalies, nes tai gali nepatikti. Dauguma kiaulyčių mėgsta kai kaso kaklą.▼
 
▲Jūrų kiaulyčių, ypač ilgaplaukių, [[kailis|kailiuką]] reikėtų bent retkarčiais iššukuoti, taip pat reguliariai trumpinti nagus, tačiau reikia būti atsargiems, nes galima sužeisti, todėl geriau kirpti tik nagų galiukus, arba vesti pas veterinarą. Jūrų kiaulytę geriau glostyti su dvejais pirštais braukiant nuo užausių perir nugarą,lyg nelieskitešvelniai užpakalinės„gnybiant" daliesiki galvos, nes tai gali nepatikti. Dauguma kiaulyčių mėgsta kaikol kasosusilies kakląpirštai.
Jūrų kiaulytės yra draugiškos, retai nekanda (nebent būna suerzinamos). Yra ramios, greitai prisiriša prie žmogaus. Išgyvena apie 4-5 metus, retais atvejais ir 8 metų. Turi gerų savybių, gerai nuteikia, padeda atsiratyti streso ir įtampos. Bendrauja įvairiais garsais: cypdamos, burbdamos, kalendamos dantimis. Jei dažnai cypia be priežasties, kol laikomos ant rankų, reikėtų neliesti užpakalinės dalies ar pilvo (seniau plėšrūs paukščiai jūros kiaulytes gaudydavo už užpakalinės pilvo ir nugaros dalies, todėl išliko toks [[instinktas]]).▼
 
▲Jūrų kiaulytės yra draugiškos, retainiekad nekanda (nebent būnajei suerzinamosyra kankinamos). Yra ramios, greitai prisiriša prie žmogaus. Išgyvena apie 48-510 metusmetų, retais atvejais ir 812 metų. Turi gerų savybių, gerai nuteikia, padeda atsiratyti streso ir įtampos. Bendrauja įvairiais garsais: cypdamos, burbdamos, kalendamos dantimis. Jei dažnai cypia be priežasties, kol laikomos ant rankų, reikėtų neliesti užpakalinės dalies ar pilvo (seniau plėšrūs paukščiai jūros kiaulytes gaudydavo už užpakalinės pilvo ir nugaros dalies, todėl išliko toks [[instinktas]]).
Jūrų kiaulytės lytiškai subręsta anksti: patinai nuo 4 savaičių, patelės nuo 6 savaičių amžiaus. Tokių jaunų kiaulyčių veisti negalima. Tai galima pradėti daryti ne ankščiau nei nuo 6 - 7 mėnesių amžiaus ir ne vėliau nei iki 3 metų amžiaus (pateles). Patinus galima veisti ilgiau, jei jų sveikatos būklė išlieka gera. kartu laikomas patinas ir patelė susiporuos, todėl juos reiktų laikyti atskirai ir suleisti tik tuomet, jei esate apsisprendęs, kad norite jauniklių ir galėsite jiems surasti naujus namus. Kiekvienas nėštumas ir gimdymas sukelia didelę rizika, neretai pasitaiko komplikacijų, todėl nepatyrusiems augintojams veisti nepatariama. Nėštumas trunka apie 7 savaites, jaunikliai gimsta pilnai išsivystę (su kailiu, dantimis, matantys ir galintys vaikščioti). Jai rūpinasi motina, maitina juos pienu. Maždaug nuo 2 gyvenimo dienos mažyliai pradeda ragauti šieno, netrukus daržovių ir sauso pašaro. Maždaug 5 dienų amžiaus jau turėtų ėsti visą maistą, nors motinos pienas vis tiek lieka svarbiausiu maisto šaltiniu pirmas 10 dienų. Dažniausiai mažyliai žindomi apie 2-3 savaites. Sulaukus 4 savaičių, jauni patinėliai turi būti atskirti nuo motinos, nes tokio amžiaus jie lytiškai subręsta ir gali pradėti poruotis.
 
[[Vaizdas:Roast Guinea Pig.jpg|thumb|left|250px|Keptos jūrų kiaulytės [[Peru]]]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Jūrų_kiaulytė"