Meditacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
nera išnašų ir angl. wiki kai kurių apibrėžimų , todėl yra abejotini išvedžiojimai |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 12:
== Meditacijos apibrėžimas ==
Bendriausia prasme galima sakyti, kad meditacija – tai sąmoningumo lavinimo metodas, kurio metu yra susitelkiama į kokį nors objektą arba į sąmoningą būties suvokimą. Meditacijoje sąmoningumas atsiveria kaip mąstymo ir jausmų, taigi proto ir „širdies“, stebėtojas. Teigiama, jog meditavimas veda į aukštesnį sąmoningumą.▼
Pradžioje taip vadinti
Meditacijos tikslas – susikaupimas, rimtis, [[Atbudimas (budizmas)|dvasinis atbudimas]] arba nušvitimas, dvasinė sveikata, [[pakitusi sąmonės būsena|pakitusios sąmonės būsenos]], [[transas]]. Vienų teigimu koncentracija atsiranda ne sąmoningai, o kaip susitelkimo, įsigilinimo į ką nors pasekmė. Pagal kitus pasiekiama vadinamoji „relaksacinio dėmesingumo“ būsena, kurios metu, žvelgiant iš [[neurobiologija|neurobiologijos]] mokslo pozicijos, pakinta smegenų [[smegenų bangos|biosrovių dažnis]]. Bendriausia prasme, meditacijoje persikeliama į dvasinio savitapatumo būsenas, kuriose sumažėja suvokiančiojo subjekto ir suvokimo objektų reikšmė, o iškyla absoliučios būties pajauta.▼
Meditacija neturi konkrečios išorinės formos ar pavadinimo. Įvairios meditacinės mokyklos, turi savo išorines tradicijas ir metodikas. Tačiau visi sutaria, kad meditavimas – atsitapatinimas nuo kūno, emocijų, minčių, ego. Meditacija yra visuomet anapus proto ir negali būti „įforminta“. Tai nėra savo proto stebėjimas, nes stebėjimas yra veiksmas, o meditacijoje nėra jokio veiksmo. Tai yra liudijimas, kuriame nelieka to, kas liudija. Meditavimas, tai atsitraukimas nuo to, kas sutraukia sąmonę: kūno, minčių, norų; tai sąmonės išsiplėtimas iki begalybės. Kūnas esti atskirai, protas tylus, sąmonė išsiplėtusi ir laisva – meditacija.▼
=== Religija ===
eilutė 25 ⟶ 20:
Religinė meditacijos samprata apima tokias dvasines veiklas kaip [[malda]], [[mantra]] ir susitelkimo praktikas tokias kaip [[Budizmas|budizmo]] [[dzenas]], [[sufizmas|sufijų]] [[murakaba]], [[hinduizmas|hinduizmo]] [[joga]], [[krikščionybė|krikščionių]] [[kontempliacija]], [[daoizmas|daoizmo]] [[cigunas]] ir kt.
=== Naujasis amžius ===
▲Bendriausia prasme galima sakyti, kad meditacija – tai sąmoningumo lavinimo metodas, kurio metu yra susitelkiama į kokį nors objektą arba į sąmoningą būties suvokimą. Meditacijoje sąmoningumas atsiveria kaip mąstymo ir jausmų, taigi proto ir „širdies“, stebėtojas. Teigiama, jog meditavimas veda į aukštesnį sąmoningumą.
▲Meditacijos tikslas – susikaupimas, rimtis, [[Atbudimas (budizmas)|dvasinis atbudimas]] arba nušvitimas, dvasinė sveikata, [[pakitusi sąmonės būsena|pakitusios sąmonės būsenos]], [[transas]]. Vienų teigimu koncentracija atsiranda ne sąmoningai, o kaip susitelkimo, įsigilinimo į ką nors pasekmė. Pagal kitus pasiekiama vadinamoji „relaksacinio dėmesingumo“ būsena, kurios metu, žvelgiant iš [[neurobiologija|neurobiologijos]] mokslo pozicijos, pakinta smegenų [[smegenų bangos|biosrovių dažnis]]. Bendriausia prasme, meditacijoje persikeliama į dvasinio savitapatumo būsenas, kuriose sumažėja suvokiančiojo subjekto ir suvokimo objektų reikšmė, o iškyla absoliučios būties pajauta.
▲Meditacija neturi konkrečios išorinės formos ar pavadinimo. Įvairios meditacinės mokyklos, turi savo išorines tradicijas ir metodikas. Tačiau visi sutaria, kad meditavimas – atsitapatinimas nuo kūno, emocijų, minčių, ego. Meditacija yra visuomet anapus proto ir negali būti „įforminta“. Tai nėra savo proto stebėjimas, nes stebėjimas yra veiksmas, o meditacijoje nėra jokio veiksmo. Tai yra liudijimas, kuriame nelieka to, kas liudija. Meditavimas, tai atsitraukimas nuo to, kas sutraukia sąmonę: kūno, minčių, norų; tai sąmonės išsiplėtimas iki begalybės. Kūnas esti atskirai, protas tylus, sąmonė išsiplėtusi ir laisva – meditacija.
== Muzika ir meditacija ==
| |||