Meditacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
tvarkoma |
|||
Eilutė 7:
Didžiausio visuomenės susidomėjimo vakaruose susilaukė bei daugiausiai mokslinių tyrimų buvo atlikta su [[sąmoningumo meditacija]] susijusiomis praktikomis, kurios siekia [[budizmas|budizmo]] ištakas. Šiuo metu [[klinikinė psichologija|klinikinės psichologijos]] praktikai plačiai naudoja [[psichoterapija|psichoterapijų]] metu, o [[silicio slėnis|rizikos slėnio]] verslai, tokie kaip „[[Google]]“ yra pamišę dėl tariamo našumo bei kūrybingumo skatinimo, todėl bando sukurti kuo geresnes sąlygas savo darbuotuojams, įskaitant ir galimybę medituoti biure.<ref>[http://www.apa.org/monitor/2012/07-08/ce-corner.aspx American Psychological Association: What are the benefits of mindfulness?]</ref><ref>[http://www.economist.com/news/business/21589841-western-capitalism-looking-inspiration-eastern-mysticism-mindfulness-business The Economist: The mindfulness business: Western capitalism is looking for inspiration in eastern mysticism.]</ref>
== Klaidingas meditacijos supratimas ==▼
== Meditacijos apibrėžimas ==▼
Būdingos meditacijos (kaip reiškinio) supratimo klaidos:▼
[[Vaizdas:Abbot of Watkungtaphao in Phu Soidao Waterfall.jpg|thumb|200px|Medituojantis [[budizmas|budistų]] vienuolis]]▼
* Meditacija nėra nei okultinis nei paranormalus reiškinys. Ši klaida atsirado todėl, kad dažnai okultinių ir paranormalių krypčių ieškotojai medituoja, siekdami geriau pasinaudoti žmogiškojo tobulumo galimybėmis.▼
* Meditacija nėra protavimo atsisakymas, inertiškumo siekis. Atvirkščiai, medituojantys žmonės ugdo savo intelektą ir didina sąmoningumą. Tačiau būtų didžiulė klaida meditaciją suprasti ir naudoti kaip tradicinį proto prusinimo pakaitalą.▼
* Meditacija nėra nei hipnotinė, nei įtaigos būsena. Meditacija kaip tik išlaisvina nuo visokių priklausomybių ir savęs klaidinimo (įsiteigimų, iliuzijų). Kai kurių rūšių meditacijose gali būti naudojami vadinamieji pozityvūs tvirtinimai, kurie primena savitaigos metodus, tačiau tai jau nėra pati meditacija, o tik lygiagrečiai taikomi kiti asmenybės ugdymo metodai.▼
* Meditacija nėra gilus apmąstymas ir grynas susivaldymas. Meditacijos metu aktyvios yra kitos sąmoningumo (proto veiklos) sritys, tiesiogiai nesusijusios su mąstymu, savikontrole ir emocijomis.▼
Šiuolaikinė meditacijos samprata apima tokias dvasines veiklas kaip dvasinis susitelkimas, [[malda]], [[dhjana]], [[samadhis]], [[cigunas]] ir kt., tačiau šių terminų pilnai neatskleidžia, o tik juos apibendrintai įvardina. Kiekviena konkreti meditacijos forma gana smarkiai skiriasi viena nuo kitos ir, kalbant apie praktinę pusę, visada reikia kalbėti apie ''tam tikrą'' meditaciją.▼
▲== Meditacijos apibrėžimas ==
Meditacija neturi konkrečios išorinės formos ar pavadinimo. Įvairios meditacinės mokyklos, turi savo išorines tradicijas ir metodikas. Tačiau visi sutaria, kad meditavimas – atsitapatinimas nuo kūno, emocijų, minčių, ego. Meditacija yra visuomet anapus proto ir negali būti „įforminta“. Tai nėra savo proto stebėjimas, nes stebėjimas yra veiksmas, o meditacijoje nėra jokio veiksmo. Tai yra liudijimas, kuriame nelieka to, kas liudija. Meditavimas, tai atsitraukimas nuo to, kas sutraukia sąmonę: kūno, minčių, norų; tai sąmonės išsiplėtimas iki begalybės. Kūnas esti atskirai, protas tylus, sąmonė išsiplėtusi ir laisva – meditacija.
=== Religija ===
▲[[Vaizdas:Abbot of Watkungtaphao in Phu Soidao Waterfall.jpg|thumb|200px|Medituojantis [[budizmas|budistų]] vienuolis]]
▲
=== Naujasis amžius ===
eilutė 29 ⟶ 38:
Valios pastangomis, pavyzdžiui, sutelkiant dėmesį į kvėpavimą arba fizinius pojūčius galima protarpiais nutraukti minčių srautą. Tokiu būdu slopsta emocijos, apima ramybė, atsiranda intuityvus, gelmingesnis tikrovės suvokimas.<ref>Eckhart Tolle: Šios akimirkos jėga.</ref><ref>Seung Sahn: Zen kompasas.</ref><ref>Paramhansa Jogananda: Jogo autobiografija.</ref>
Ilgainiui išsiugdomas gebėjimas „pajusti visatos energijos tėkmę, arba grynus energinius virpesius, užčiuopti daiktų esmę, regėti dvasią“.<ref>Carlos Castaneda: Knygų serija.</ref>
▲== Klaidingas meditacijos supratimas ==
▲Būdingos meditacijos (kaip reiškinio) supratimo klaidos:
▲* Meditacija nėra nei okultinis nei paranormalus reiškinys. Ši klaida atsirado todėl, kad dažnai okultinių ir paranormalių krypčių ieškotojai medituoja, siekdami geriau pasinaudoti žmogiškojo tobulumo galimybėmis.
▲* Meditacija nėra protavimo atsisakymas, inertiškumo siekis. Atvirkščiai, medituojantys žmonės ugdo savo intelektą ir didina sąmoningumą. Tačiau būtų didžiulė klaida meditaciją suprasti ir naudoti kaip tradicinį proto prusinimo pakaitalą.
▲* Meditacija nėra nei hipnotinė, nei įtaigos būsena. Meditacija kaip tik išlaisvina nuo visokių priklausomybių ir savęs klaidinimo (įsiteigimų, iliuzijų). Kai kurių rūšių meditacijose gali būti naudojami vadinamieji pozityvūs tvirtinimai, kurie primena savitaigos metodus, tačiau tai jau nėra pati meditacija, o tik lygiagrečiai taikomi kiti asmenybės ugdymo metodai.
▲* Meditacija nėra gilus apmąstymas ir grynas susivaldymas. Meditacijos metu aktyvios yra kitos sąmoningumo (proto veiklos) sritys, tiesiogiai nesusijusios su mąstymu, savikontrole ir emocijomis.
== Muzika ir meditacija ==
| |||