Meditacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
tvarkoma
Eilutė 4:
 
Meditacijos tikslas – susikaupimas, rimtis, [[Atbudimas (budizmas)|dvasinis atbudimas]] arba nušvitimas, dvasinė sveikata, [[pakitusi sąmonės būsena|pakitusios sąmonės būsenos]], [[transas]]. Vienų teigimu koncentracija atsiranda ne sąmoningai, o kaip susitelkimo, įsigilinimo į ką nors pasekmė. Pagal kitus pasiekiama vadinamoji „relaksacinio dėmesingumo“ būsena, kurios metu, žvelgiant iš [[neurobiologija|neurobiologijos]] mokslo pozicijos, pakinta smegenų [[smegenų bangos|biosrovių dažnis]]. Bendriausia prasme, meditacijoje persikeliama į dvasinio savitapatumo būsenas, kuriose sumažėja suvokiančiojo subjekto ir suvokimo objektų reikšmė, o iškyla absoliučios būties pajauta.
 
[[Vaizdas:Abbot of Watkungtaphao in Phu Soidao Waterfall.jpg|thumb|200px|Medituojantis [[budizmas|budistų]] vienuolis]]
 
Šiuolaikinė meditacijos samprata apima tokias dvasines veiklas kaip dvasinis susitelkimas, [[malda]], [[dhjana]], [[samadhis]], [[cigunas]] ir kt., tačiau šių terminų pilnai neatskleidžia, o tik juos apibendrintai įvardina. Kiekviena konkreti meditacijos forma gana smarkiai skiriasi viena nuo kitos ir, kalbant apie praktinę pusę, visada reikia kalbėti apie ''tam tikrą'' meditaciją.
 
Didžiausio visuomenės susidomėjimo vakaruose susilaukė bei daugiausiai mokslinių tyrimų buvo atlikta su [[sąmoningumo meditacija]] susijusiomis praktikomis, kurios siekia [[budizmas|budizmo]] ištakas. Šiuo metu [[klinikinė psichologija|klinikinės psichologijos]] praktikai plačiai naudoja [[psichoterapija|psichoterapijų]] metu, o [[silicio slėnis|rizikos slėnio]] verslai, tokie kaip „[[Google]]“ yra pamišę dėl tariamo našumo bei kūrybingumo skatinimo, todėl bando sukurti kuo geresnes sąlygas savo darbuotuojams, įskaitant ir galimybę medituoti biure.<ref>[http://www.apa.org/monitor/2012/07-08/ce-corner.aspx American Psychological Association: What are the benefits of mindfulness?]</ref><ref>[http://www.economist.com/news/business/21589841-western-capitalism-looking-inspiration-eastern-mysticism-mindfulness-business The Economist: The mindfulness business: Western capitalism is looking for inspiration in eastern mysticism.]</ref>
 
== Meditacijos formos ==
 
[[Vaizdas:Abbot of Watkungtaphao in Phu Soidao Waterfall.jpg|thumb|200px|Medituojantis [[budizmas|budistų]] vienuolis]]
 
[[Budizmas|Budizmo]] [[dzenas]], [[sufizmas|sufijų]] [[murakaba]], [[hinduizmas|hinduizmo]] [[joga]], [[krikščionybė|krikščionių]] [[kontempliacija]], [[daoizmas|daoizmo]] [[cigunas]]. Taip pat tai gali būti [[malda]] ar [[mantra]].
 
Meditacija neturi konkrečios išorinės formos ar pavadinimo. Įvairios meditacinės mokyklos, turi savo išorines tradicijas ir metodikas. Tačiau visi sutaria, kad meditavimas – atsitapatinimas nuo kūno, emocijų, minčių, ego. Meditacija yra visuomet anapus proto ir negali būti „įforminta“. Tai nėra savo proto stebėjimas, nes stebėjimas yra veiksmas, o meditacijoje nėra jokio veiksmo. Tai yra liudijimas, kuriame nelieka to, kas liudija. Meditavimas, tai atsitraukimas nuo to, kas sutraukia sąmonę: kūno, minčių, norų; tai sąmonės išsiplėtimas iki begalybės. Kūnas esti atskirai, protas tylus, sąmonė išsiplėtusi ir laisva – meditacija.
 
Štai kokį apibrėžimą pateikia E. Eswaran<ref>Meditacija/E. Eswaran.–Vilnius:Alma litera, 1999.- p.9</ref>:
eilutė 21 ⟶ 27:
Valios pastangomis, pavyzdžiui, sutelkiant dėmesį į kvėpavimą arba fizinius pojūčius galima protarpiais nutraukti minčių srautą. Tokiu būdu slopsta emocijos, apima ramybė, atsiranda intuityvus, gelmingesnis tikrovės suvokimas.<ref>Eckhart Tolle: Šios akimirkos jėga.</ref><ref>Seung Sahn: Zen kompasas.</ref><ref>Paramhansa Jogananda: Jogo autobiografija.</ref>
Ilgainiui išsiugdomas gebėjimas „pajusti visatos energijos tėkmę, arba grynus energinius virpesius, užčiuopti daiktų esmę, regėti dvasią“.<ref>Carlos Castaneda: Knygų serija.</ref>
 
== Meditacijos formos ==
 
[[Budizmas|Budizmo]] [[dzenas]], [[sufizmas|sufijų]] [[murakaba]], [[hinduizmas|hinduizmo]] [[joga]], [[krikščionybė|krikščionių]] [[kontempliacija]], [[daoizmas|daoizmo]] [[cigunas]]. Taip pat tai gali būti [[malda]] ar [[mantra]].
 
Meditacija neturi konkrečios išorinės formos ar pavadinimo. Įvairios meditacinės mokyklos, turi savo išorines tradicijas ir metodikas. Tačiau visi sutaria, kad meditavimas – atsitapatinimas nuo kūno, emocijų, minčių, ego. Meditacija yra visuomet anapus proto ir negali būti „įforminta“. Tai nėra savo proto stebėjimas, nes stebėjimas yra veiksmas, o meditacijoje nėra jokio veiksmo. Tai yra liudijimas, kuriame nelieka to, kas liudija. Meditavimas, tai atsitraukimas nuo to, kas sutraukia sąmonę: kūno, minčių, norų; tai sąmonės išsiplėtimas iki begalybės. Kūnas esti atskirai, protas tylus, sąmonė išsiplėtusi ir laisva – meditacija.
 
== Klaidingas meditacijos supratimas ==