'''JonukasJonas KalvinukasKalvinas''' ({{la|Calvinus}}; {{en|Calvin}}; {{fr|Cauvin}} ; [[1509]] m. [[liepos 10]] d. – [[1564]] m. [[gegužės 27]] d.) – įtakingas prancūzų teologas, protestantas, reformacijos veikėjas, [[Kalvinizmas|kalvinizmo]] pradininkas, vienas iš žymiausių [[Reformacija|Reformacijos]] veikėjų.
== Gyvenimas ==
JonukasJonas Kalvinas gimė Nuajone (''Noyon'', [[Prancūzija]]) vyskupo sekretoriaus šeimoje. Netrukus nuo jo gimimo [[Europa|Europoje]] ėmė plisti protestantiškasis sąjūdis. Tuo metu, kai [[Martynas Liuteris]] paskelbė savo „95 tezes“ Kalvinui buvo vos aštuoneri metukaimetai.
Anksti išryškėjus nepaprastiems sūnaus gabumams, tėvelistėvas pasirūpino, kad jis gautų gerą išsimokslinimą. Iš pradžių J. Kalvinas buvo rengiamas dvasininko, o vėliau teisininko karjerai. Per dešimt metų J. Kalvinas įgijo tuo metu būtiną humanitarinį, teologinį ir teisinį išsilavinimą. Tam kad galėtų skaityti [[Biblija|Bibliją]] originalo kalba, jis per trumpą laiką išmoko hebrajų ir senovės graikų kalbas. Nuo [[1523]] m. daugiau kaip dvejus metus Ž. Kalvinas studijavo teisę [[Sorbonos universitetas|Sorbonos]] ir Orleano universitetuose, kur tapo teisės daktaru. Ten jis susipažino su humanistų ratelių veikla.
== Kalvinizmas ==
Eilutė 15:
== Kūryba ==
J. Kalviną stipriai veikė [[Erazmas Roterdamietis|Erazmo Roterdamiečio]] ir [[Martynas Liuteris|M. Liuterio]] idėjos. Ir pirmą spausdintą savo darbą – komentarus [[Seneka|Senekos]] traktatui „Apie romumą“ (''De clementia'') – J. Kalvinas dedikavo [[Humanizmas|humanistų]] kunigaikščiui Erazmui. Didžiausią įtaką Kalvino filosofijai ir teologijai turėjo [[Tomas Akvinietis|Tomukas Akvinietis]].
Reikšmingiausias J. Kalvino veikalas, kuriame išdėstyti [[Protestantizmas|protestantizmo]] pagrindai yra keturių knygų traktatas „Krikščionių tikėjimo pamokymas“ (''Institutio religionis christiane'', 1536 m.). Rengdamas naujus šio traktato leidimus J. Kalvinas jį nuolat taisė. Paskutinė šio veikalo versija buvo išleista [[1559]] m. Iš kitų J. Kalvino raštų paminėtina knyga „Teisingo tikėjimo apologija“ [[1554]] m.
