Debesis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalinamas Link FA šablonas.
Godatam (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Cloud.jpg|thumb|Kamuoliniai debesys]]
'''Debesis''' – matomatai matomos [[vanduo|vandens]] lašelių ararba [[ledas|ledo]] kristalų sankaupasankaupos [[Žemėsatmosferoje atmosfera|Žemėsvirš atmosferoje]]paklotinio paviršiaus. KitųDebesys [[Planeta|planetų]]susidaro atmosferosetada, taipkai patore susidaroesančių debesys,vandens betgarų dažniausiaislėgis neviršija sočiųjų vandens garų slėgį esamoje temperatūroje.
 
== Debesų formavimasis ==
[[Kondensacija|Besikondensuodami]] vandens garai formuoja smulkius lašelius (paprastai 0,01 mm) arba ledo kristalus, o susikaupus milijardams tokių lašelių ar kristalų, jie tampa matomi debesų pavidalu. Debesys vienodai atspindi visų bangos ilgių [[spalva]]s, dėl to atrodo balti, kartais pilki ar net juodi, jei susidaro labai storas ir tankus sluoksnis, nepraleidžiantis [[Saulė]]s šviesos.
Debesys formuojasi vykstant vandens garų kondensacijai ir sublimacijai
atmosferoje dėl padidėjusio vandens garų kiekio arba sumažėjusios oro temperatūros. Debesys gali susidaryti garuojant apatiniam rūko sluoksniui.
 
Pagrindinis procesas lemiantis oro temperatūros mažėjimą ir debesų formavimąsi laisvojoje atmosferoje yra adiabatinis oro kilimas. Oro temperatūra gali nukristi ir dėl radiacinio oro vėsimo ir turbulencinio maišymosi.
[[Kamuoliniai debesys]] gali plaukti atskirais debesimis ir gali būti susikaupę į virtines, dengiančias beveik visą dangų. Šių debesų apatinės ribos aukštis yra nuo 0,8 iki 1,5 km, bet atskirais atvejais gali būti žymiai aukščiau. Debesų storis svyruoja nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų.
 
Debesų elementai: lašai ir kristalai yra tokie maži, kad jų masę atsveria trinties jėga. Nejudančiame ore lašelių kritimo greitis yra keli milimetrai per sekundę, o kristalų dar mažesnis. Dėl atmosferos turbulencijos debesų elementai neiškrinta. Jie ilgą laiką kabo ore. Esant palankioms sąlygoms debesų elementai stambėja ir tampa pakankamai sunkūs, kad iškristų iš debesies kaip krituliai. Vieni debesys egzistuoja labai trumpą laiką, kiti išlieka ilgiau, bet juose esantys debesų elementai išgaruoja arba kondensuojasi.
== Debesų grupavimas ==
Debesys grupuojami pagal aukštį ir formą.
 
Debesys išnyksta, kai vandens garų slėgis debesyje nutolsta nuo prisotinimo būsenos ir vandens lašeliai išgaruoja. Tai atsitinka augant oro temperatūrai arba mažėjant vandens kiekiui ore. Oro temperatūra debesies viduje gali padidėti oro masei leidžiantis ar debesį sušildžius esant trumpabange arba ilgabange spinduliuote. Vandens kiekis debesyje sumažėja iškritus krituliams.
Išskiriami trys debesų aukštai: apatinio aukšto debesys, vidurinio aukšto debesys ir viršutinio aukšto debesys. Pagal formą jie skirstomi į sluoksninius, kamuolinius ir plunksninius. Šie gali būti suskirstyti į dar smulkesnes grupes.
 
== Debesų struktūra ==
=== Apatinio aukšto debesys ===
Stebint Žemę iš kosmoso matomas debesuotas skliautas aplinkui planetą. Debesys dengiantys planetą turi savo formą ir struktūrą, ji gali nepakisti ilgą laiką. Kiekvienas debesis yra sudarytas iš lašų ir kristalų. Pagal elementus debesys yra skirstomi:
Apatinio aukšto debesys esti iki 3 km aukštyje. Tai ''sluoksniniai lietaus'', ''sluoksniniai'', bei ''sluoksniniai kamuoliniai'' debesys. Šie debesys sudaryti daugiausiai iš smulkių vandens lašelių, todėl dažnai atneša kritulius.
 
'''Vandens debesys''' dar kitaip vadinami lašelių debesimis, nes yra sudaryti iš vandens lašelių. Jie egzistuoja esant teigiamai ir neigiamai temperatūrai.  Lašeliniai debesys dar skirstomi:
'''''[[Sluoksniniai lietaus debesys]]''''' yra žemi, tamsūs (pilkos spalvos). Jie gali tęstis per didžiumą mums matomo dangaus skliauto, esti žemiausiai, todėl iš jų krentantys krituliai dažnai užsitęsia. Vasarą krenta lietus, žiemą – sniegas. Gali kristi ir šlapdriba.
 
''smulkialašius'', šis elementas būdingas sluoksniniams, sluoksniniams kamuoliniams, aukštiesiems kamuoliniams bei menkai išsivysčiusiems kamuoliniams debesims;
'''''[[Sluoksniniai debesys]]''''' sukelia dulksną ir uždengia visą mums matomą dangaus skliautą. Jie yra aukščiau ne sluoksniniai lietaus debesys, todėl kritulių iškrenta mažiau. Lemia rūko susidarymą.
 
''stambialašius'', būdingi sluoksniniams lietaus,kamuoliniams lietaus bei stipriai išsivysčiusiems kamuoliniams debesims.
'''''[[Sluoksniniai kamuoliniai debesys]]''''' yra aukščiausiai esantys apatinio aukšto debesys. Uždengia visą mums matomą dangaus skliautą, neša liūtis.
 
'''Ledo debesys''' arba kristaliniai debesys yra sudaryti iš ledo kristalų. Tokie debesys vyrauja esant žemesnėje nei -30°C temperatūrai. Jie dar skirstomi pagal sudėti:
=== Vidurinio aukšto debesys ===
Vidurinio aukšto debesys susidaro nuo 3 km iki 7–7,5 km aukštyje. Jie sudaryti iš lietaus lašelių, kartais sustingusių lašelių (snaigių). Tai – ''kamuoliniai, aukštieji sluoksniniai'' ir ''aukštieji kamuoliniai'' debesys. Kritulių iškrenta žymiai mažiau nei iš apatinio aukšto debesų, kadangi jie daug aukščiau.
 
''plokštelių ar adatų formos ledo kristalų debesys'', būdingi plunksniniams, plunksniniams sluoksniniams ir plunksniniams kamuoliniams debesims;
'''''[[Kamuoliniai debesys]]''''' yra balti, ištįsę į viršų, nesusigrupavę, pavieniai. Iškrenta lietus, tačiau negausiai, lietūs dažniausiai trumpalaikiai. Apatiniai vidurinio aukšto debesys.
 
''sudėtingų žvaigždės formos kristalų debesys,'' būdingi aukštiesiems sluoksniniams ir
'''''[[Aukštieji sluoksniniai debesys]]''''' yra antri pagal aukštį vidurinio aukšto debesys. Kritulių iškrenta retai ir labai negausiai. Aukštieji sluoksniniai debesys, priešingai nei kamuoliniai, susigrupavę.
aukštiesiems kamuoliniams, sluoksniniams ir sluoksniniams kamuoliniams debesims.
 
'''Mišrūs debesys,''' tai peršaldytų lašelių ir ledo kristalų mišinio. Dažniausiai jie formuojasi kai oro temperatūra debesyje nukrinta iki -10 – -40 °C.
'''''[[Aukštieji kamuoliniai debesys]]''''' yra aukščiausi vidurinio aukšto debesys (6-7,5 km aukštyje). Krituliai iš jų iškrenta ypač retai ir būna negausūs. Šie debesys susigrupavę, bet vientiso sluoksnio nesudaro.
 
== Klasifikacijos istorija ==
1802 metais gruodžio mėn. anglų farmacininkas Lukas Hovardas (Luke Howard) mokslinės draugijos susirinkime Londone pristatė savo darbą “Debesų klasifikaciją”. Veikale L. Hovardas pasiūlė debesų pavadinimus, kuriuos mes naudojame iki šiol. Debesis pavadino lotyniškai sekdamas švedų botaniku Karlo Linėjaus pavyzdžiu. Savo klasifikacijoje jis išskyrė tris pagrindinius debesų tipus:
 
'''Cirrus''' (lot. tai reiškia "plaukų garbana") - jis apibūdino, kaip "lygiagrečius, vingiuojančius ar išsiskiriančius plaušus, besitęsiančius viena ar skirtingomis kryptimis";
 
'''Cumulus''' – (lot.reiškia “krūva”) – apibūdino, kaip “išgaubtas ar kūgiškas krūvas, kylančias aukštyn nuo horizontalaus pagrindo”;
 
'''Stratus''' – (lot.reiškia “padengtas”) – apibūdino,  kaip “plačiai pasklidusius ir toli besitęsiančius horizontalius sluoksnius, augančius iš apačios".
 
Jungdamas šiuos debesų pavadinimus, jis suteikė vardus ir keturiems papildomiems debesų tipams.
 
'''Cirro-cumulus''' – apibūdino kaip “mažas gerai išsiskiriančias horizontaliai išsidėsčiusias apvalokų debesų sankaupas”;
 
'''Cirro-stratus''' – apibūdino kaip “horizontalius ar šiek tiek palinkusius debesis, pasklidusius periferijos link, krypstančius žemyn ar
banguojančius, atskirus ar sudarytus iš mažų debesų, pasižyminčių šiomis savybėmis, grupių”;       
 
'''Cumulo-stratus''' – apibūdino, kaip “cirro-stratus debesis, susimaišiusius su cumulus debesimis ir sudarančius plačiai nusidriekusias struktūras sulig pastarųjų pagrindu”;     
 
'''Cumulo-cirro-stratus''' arba '''Nimbus''', kuriuos jis vadino lietaus debesimis, t.y. “debesimis arba debesų sistema, iš kurios krinta lietus”. Šiuos debesis Lukas Hovardas apibūdino kaip “horizontalų sluoksnį, virš kurio pasklidę cirrus debesys, o cumulus debesys įeina į jį iš apačios ir iš šono”.
 
L. Hovardas nebuvo pirmasis, suklasifikavęs debesis. Tais pačiais 1802 metais prancūzų mokslininkas Žanas Baptistas Lamarkas išspausdino straipsnį “Apie debesų formas”. Jis siūlė penkis pagrindinius debesų tipus, prancūziškais terminais, tačiau Ž.B.Lamarko klasifikacija nepritraukė dėmesio, nes ji buvo gana miglota bei paskelbta prancūzų kalba. Dėl to L.Hovardo debesų klasifikacija buvo visuotinai priimtina ir XIX amžiuje modifikuota bei praplėsta.
 
== Klasifikacija ==
 
=== Viršutinio aukšto debesys ===
{| class="MsoNormalTable"
Viršutinio aukšto debesys tęsiasi nuo 7,5 km iki 12 km aukščio. Jie sudaryti iš ledo kristalėlių. Visi šio aukšto debesys yra ''plunksniniai'', iš kurių krituliai nekrenta.
|
'''Formos'''
|
'''Rūšys'''
|
'''Porūšiai'''
|
'''Atmainos'''
|
'''Motininiai debesys'''
|-
|
Cirrus
|
fibratus,
uncinus,
spissatus,
castellanus,
floccus.
|
intortus,
radiatus,
vertebratus,
duplicatus.
|
mamma
|
Cirrocumulus,
Altocumulus,
Cumulonimbus.
|-
|
Cirrocumulus
|
stratiformis,
lenticularis,
castellanus,
floccus.
|
undulatus,
lacunosus.
|
virga,
mamma.
|
|-
|
Cirrostratus
|
fibratus,
nebulosus.
|
duplicatus,
undulatus.
|
|
Cirrocumulus;
Cumulonimbus.
|}
 
=== '''Vidurinio aukšto debesys''' ===
{| class="MsoNormalTable"
|
'''Formos'''
|
'''Rūšys'''
|
'''Porūšiai'''
|
'''Atmainos'''
|
'''Motininiai debesys'''
|-
|
Altocumulus
|
stratiformis,
lenticularis,
castellanus,
floccus.
|
translucidus,
perlucidus,
opacus,
duplicatus,
undulatus,
radiatus,
lacunosus.
|
virga,
mamma.
|
Cumulus,
Cumulonimbus.
|-
|
Altostratus
|
|
translucidus,
opacus,
duplicatus,
undulatus,
radiatus.
|
virga,
praecipitatio,
pannus,
mamma.
|
Altocumulus,
Cumulonimbus.
|}
 
=== '''Apatinio aukšto debesys''' ===
{| class="MsoNormalTable"
|
'''Formos'''
|
'''Rūšys'''
|
'''Porūšiai'''
|
'''Atmainos'''
|
'''Motininiai debesys'''
|-
|
Stratocumulus
|
stratiformis,
lenticularis,
castellanus.
|
translucidus,
perlucidus,
opacus,
duplicatus,
undulatus,
radiatus,
lacunosus.
|
mamma,
virga,
praecipitatio.
|
Altostratus,
Nimbostratus,
Cumulus,
Cumulonimbus.
|-
|
Stratus
|
nebulosus,
fractus.
|
opacus,
translucidus,
undulatus.
|
praecipitatio
|
Nimbostratus,
Cumulus,
Cumulonimbus.
|-
|
Nimbostratus
|
|
|
praecipitatio,
virga,
pannus.
|
Cumulus,
Cumulonimbus.
|}
 
=== '''Vertikalios raidos debesys''' ===
{| class="MsoNormalTable"
|
'''Formos'''
|
'''Rūšys'''
|
'''Porūšiai'''
|
'''Atmainos'''
|
'''Motininiai debesys'''
|-
|
Cumulus
|
humilis,
mediocris,
congestus,
fractus.
|
radiatus
|
pileus,
velum,
virga,
praecipitatio,
arcus,
pannus,
tuba.
|
Altocumulus,
Stratocumulus.
|-
|
Cumulonimbus
|
calvus,
capillatus.
|
|
praecipitatio,
virga,
pannus,
incus,
mamma,
pileus,
velum,
arcus,
tuba.
|
Altocumulus,
Altostratus,
Nimbostratus,
Stratocumulus,
Cumulus.
|}
 
== Pagrindinės debesų formos, jų apibūdinimai ==
'''Plunksniniai''' (''Cirrus, Ci'' 7-16 km) - viršutinio aukšto ploni, pavieniai, balti debesys. Gali turėti plunksnų išvaizdą. Kritulių nėra.
 
'''Plunksniniai kamuoliniai''' (''Cirrocumulus, Cc'' 7-13 km) - viršutinio aukšto debesys: ploni, balti garbanėlių ar dribsnių formos. Krituliai Žemės paviršiaus nepasiekia.
 
'''Plunksniniai sluoksniniai''' (''Cirrostratus, Cs'' 7-13 km) - viršutinio aukšto permatomi balkšvo šydo debesys. Šviečiant Saulei arba Mėnuliui susidaro drignė arba halas. Kritulių nėra.
 
'''Aukštieji kamuoliniai''' (''Altocumulus, Ac'' 2-7 km) - vidutinio aukšto balti bei pilkšvi, panašūs į bangas, dribsnius, „avinukus“, vatos kamuoliukus debesys. Saulę ir Mėnulį gali juosti vainikas. Krituliai Žemės paviršiaus nepasiekia.
 
'''Aukštieji sluoksniniai''' (''Altostratus, As'' 2-7 km) - vidutinio aukšto pilki vienodi (lyg skraistė) pluoštai dažniausiai dengia visą dangų. Pro jų šydą silpnai matosi Saulė. Žiemą iškrinta sniegas, vasaros metu krituliai paklotinį paviršių pasiekia retai.
 
'''Sluoksniniai lietaus''' (''Nimbostratus, Ns'' iki 2 km) - apatinio aukšto debesys, kuriuos sudaro tankus, storas, pilkas debesų sluoksnis. Ištisinis lietus ar sniegas.
 
'''Sluoksniniai kamuoliniai''' (''Stratocumulus, Sc'' 0-2 km) - apatinio aukšto debesys, stori pilki, po kuriais gali būti ir tamsesnių arba šviesesnių debesų lopų arba bangų. Krituliai labai retai iškrinta, jie yra mažo intensyvumo ir negausūs.
 
'''Sluoksniniai''' (''Stratus, St'' iki 2 km) - apatinio aukšto debesys, pilki, žemi vienalyčiai debesys, kurie dengia visą dangų. Jie gali nusileisti net iki 60 metrų arba susidaryti yrant ir pakylant rūkui. Krituliai labai retai iškrinta, jie yra mažo intensyvumo ir negausūs.
 
'''Kamuoliniai''' (''Cumulus, Cu'' 2-7 km) - vidutinio aukšto, vertikalaus išsivystymo balti debesų kamuoliai, primenantys supiltą medvilnę, vatą ar žiedinį kopūstą; ryškūs debesų kontūrai su tamsesniu pagrindu. Krituliai labai retai iškrinta, jie yra mažo intensyvumo ir negausūs.
 
'''Lietaus kamuoliniai''' (''Cumulonimbus, Cb
'''''[[Plunksniniai kamuoliniai debesys]]''''' būna susigrupavę, bet yra gana smulkūs, tarp jų pastebimi tarpai. Tai žemiausi viršutinio aukšto debesys.
0,4-1,0 km)'' - labai ištęsti į aukštį, galingi „priekalo“ formos audros, „kalbantieji“ debesys — debesų karaliai, galintys pasiekti pačius aukščiausius troposferos sluoksnius. Liūtinis lietus arba gausus sniegas.
 
== Stratosferiniai ir mezosferiniai debesys ==
'''''[[Plunksniniai sluoksniniai debesys]]''''' yra antri pagal aukštį viršutinio aukšto debesys, susigrupavę ir lengvai praleidžiantys Saulės šviesą. Jie sudaryti iš smulkių ledo kristalėlių, kritulių visiškai neduoda.
'''[[Perlamutriniai debesys|Stratosferiniai (perlamutriniai) debesys]]''' - Optiškai ploni debesys besiformuojantys stratosferoje (15-30 km aukštyje).
 
'''[[Sidabriškieji debesys|Mezosferiniai (Sidabriniai) debesys]]''' - Optiškai labai ploni debesys mezosferoje (vidutiniškai 80 km aukštyje).
'''''[[Plunksniniai debesys]]''''' yra aukščiausi viršutinio aukšto debesys. Jie susigrupavę, bet tarpusavyje nutolę. Šie debesys yra skaidrūs, todėl puikiai praleidžia Saulės šviesą, o kritulių visai neduoda.
 
<gallery>