Mary Cassatt: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 37:
1874 m. M. Kasat grįžo į Paryžių, kur prie jos prisijungė sesuo Lidija. Dailininkė susipažino su [[Edgaras Dega|Edgaro Dega]] kūryba, kuri, pasak M. Kasat, pakeitė jos gyvenimą. Jos kūriniai buvo atmesti Paryžiaus oficialaus Salono parodos žiuri. 1879 m. E. Dega kvietimu M. Kasat dalyvavo Paryžiaus impresionistų grupės parodoje ir vėliau dar trijose iš keturių impresionistų parodų, įskaitant paskutinę, įvykusią 1886 m. Dailininkės potėpiai tapo laisvais ir nerūpestingais, paletė pašviesėjo. Ji susidraugavo su [[Berta Morizo]], ją taip pat paveikė [[Ogiustas Renuaras|O. Renuaro]] tapyba. Daugiausiai M. Kasat vaizdavo žmones kasdieninės veiklos aplinkoje. 1880-ųjų pabaigoje jos stilius pasikeitė, vaizduojamų figūrų formos tapo aiškių kontūrų, solidesnės. Tuo metu M. Kasat mėgstama kūrybos tema tapo motinos su vaiku. Ji palaikė ryšius su keliaujančiais JAV dailininkais, tarp kurių [[Džeimsas Vistleris]] ir [[Džonas Singeris Sardžentas]], tačiau stengėsi laikytis atokiau nuo JAV dailininkų kolonijos Paryžiuje. Dailininkė buvo paveikta japoniškų estampų, ką ypač rodo jos grafikos kūriniai, daugiausiai ofortai, kartais kombinuoti su akvatintu, ir sausosios adatos technikos grafika. Po 1890 m. pamatytos stambios japonų grafikos parodos Paryžiuje, M. Kasat sukūrė 10 spalvotų grafikos kūrinių seriją.
 
1893 m. prancūzų impresionistų meno dileris [[Polis Diuran-Riuelis]] surengė stambią M. Kasat retrospektyvinę parodą savo galerijoje Paryžiuje, 1895 m. suorganizavo parodą Niujorke. 1894 m. ji įsigijo XVII a. dvarą ''Le Mesnil-Théribus'' kaimo vietovėje ([[Uaza (departamentas)|Uaza]]) apie 40 mylių šiauriau Paryžiaus, kurioje gyvendavo vasaromis. Žiemomis keliaudavo į pietus ir viena tokia kelionė 1910 m. į Egiptą paveikė jos sveikatą. Be būsto Paryžiuje ir dvaro Prancūzijos šiaurėje M. Kasat 1912 − 1924 m. išlaikė vilą [[Grasas|Grase]] Prancūzijos pietuose. M. Kasat paskutinį gyvenimo dešimtmetį buvo pažeisto regėjimo ([[katarakta]]). Ji mirė 1926 m. birželio 14 d. savo dvare ''Le Mesnil-Théribus'' vietovėje, kur ir palaidota. 1904 m. M. Kasat buvo apdovanota Prancūzijos valstybiniu Garbės Legiono ordinu. Ji buvo viena iš nedaugelio moterų-tapytojų, kuri pasiekė tarptautinio žinomumo gyvenimo metu tais laikais. Stambios jos paveikslų ir piešinių kolekcijos sukauptos [[Vašingtono nacionalinė dailės galerija|Vašingtono nacionalinėje dailės galerijoje]] (bent 121 vnt.<ref>[http://www.nga.gov/content/ngaweb/Collection/artist-info.1107.html nga.gov]</ref>) ir Filadelfijos dailės muziejuje (bent 82 vnt.<ref>[http://www.philamuseum.org/collections/results.html?searchTxt=&bSuggest=1&searchNameID=15388 philamuseum.prg]</ref>). Merė Kasat gyvenimo metu padėjo patarimais perkant paveikslus Europoje pasiturintiems JAV kolekcionieriams, ypač jos draugų Havemeyer šeimai (didelė dalisdaug šių kūrinių, daugiausiai atliktų prancūzų impresionistų ir realistų, vėliau buvo padovanoti [[Metropoliteno meno muziejus|Metropoliteno meno muziejui]]).
== Kūrinių galerija ==
<gallery>