Smegenys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Žyma: Žymos „Tvarkyti“ panaikinimas Vizualus redagavimas |
|||
Eilutė 1:
uudbcubb
ganas, sudarantis [[Centrinė nervų sistema|centrinę nervų sistemą]] ir yra skirstomos į nugaros ir galvos smegenis. Galvos smegenys skirstomos į pailgąsias smegenis, tiltą, vidurines smegenis, tarpines smegenis, smegenėles ir galines smegenis.
Nugaros smegenys plyti [[stuburas|stuburo]] kanale. Jos yra sudarytos iš pilkosios ({{la|substantia grisea}}) ir baltosios ({{la| substantia alba}}) medžiagų.
Pilkoji medžiaga yra neuronų kūnų telkiniai. Šie telkiniai smegenų viduje vadinami branduoliais ({{la|nuclei}}), o smegenų paviršiuje – [[Galvos smegenų žievė|žieve]] ({{la|cortex}}). Smegenų žievė yra skirstoma į kaktinę skiltį (lobus frontalis), momeninę skiltį (lobus parietalis), pakaušinę skiltį (lobus occipitalis) ir smilkininę skiltį (lobus temporalis).Po pakaušine skiltimi glūdi smegenėlės (cerebellum). Smegenų kamieno apačia yra vadinama pailgosiomis smegenimis (medulla oblangata).
Baltoji medžiaga sudaryta iš neuronų skaidulų. Baltą spalvą suteikia [[mielinas]], dengiantis [[neuronas|neuronų]] ataugas.Baltojoje medžiagoje yra skaidulų pluoštai, vadinami laidais. Jie, atitinkamai pagal paskirtį, skirstomi į asociacinius,komisūrinius ir projekcinius.
Pilkoji medžiaga išsidėsčiusi „H“ („drugelio“) forma, o baltoji medžiaga – aplink.
Mirus galvos smegenims, gyvybės forma miršta.
[[Vaizdas:Skersinis smegenų pjūvis.jpg|thumb|400px|Skersinis smegenų pjūvis]]
== Smegenų žievė ==
{{jungti|Galvos smegenų žievė|Reiktų perkelt informaciją į tam skirtą straipsnį}}
== Kaktinė skiltis (lot. ''lobus frontalis'') ==
Viršutiniame šoniniame paviršiuje kaktinę skiltį nuo momenines skiria labai gerai išsivysčiusi (aiški) centrinė vaga, ''sulcus centralis''. Apačioje ir šone nuo smilkininės skilties skiria šoninė vaga (''sulcus lateralis''). Ši skiltis yra atsakinga už samprotavimą, planavimą, kalbėjimą, emocijas, problemų sprendimą bei judėjimą. Taip pat šios skilties funkcija yra susijusi ir su atmintimi.
Sužalojus kaktinę skiltį žmogaus emocinis atsakas gali tapti neįprastas, gali atsirasti ryškios emocijų permainos.
== Momeninė skiltis (lot. ''lobus parietalis'') ==
Momeninė skiltis yra aukščiau pakaušinės skilties, už kaktinės skilties. Ši smegenų žievės dalis atsako už judėjimą, orientaciją, atpažinimą bei stimulų suvokimą.
Sutrenkus šią smegenų dalį yra galimybė, kad žmogus neteks galimybės atlikti matematinius veiksmus.
== Pakaušinė skiltis (lot. ''lobus occipitalis'') ==
Pakaušinė skiltis neturi aiškių ribų, skiriančių ją nuo momeninės ir smilkininės skilties. Joje yra regos centras, ji atsakinga už vaizdo apdorojimą.
Šiai smegenų skilčiai patyrus žalą atsiranda galimybė dalinai arba visiškai apakti.
== Smilkininė skiltis (lot. ''lobus temporalis'') ==
Smilkininę skiltį nuo kaktinės skilties ir momeninės skilties apriboja šoninė vaga (''sulcus lateralis''). Smilkininė skiltis atsako už vaizdinę atmintį, prisiminimų išsaugojimą, garsų atpažinimą bei kalbos suvokimą.
Jeigu ši smegenų dalis yra pažeidžiama, žmogus sunkiau girdi ir suvokia garsus bei vaizdą. Taip pat jam gali atsirasti kalbos supratimo problemų, neatmetama galimybė, jog aukai gali pasireikšti ilgalaikės atminties sutrikimai.
{{jungti|Pailgosios smegenys|Reiktų perkelt informaciją į tam skirtą straipsnį}}
== Pailgosios smegenys (lot. ''medulla oblongata'') ir tiltas (lot. ''pons'') ==
[[Pailgosios smegenys]] – tai smegenų kamieno dalis, savo sandara yra pereinamoji sritis tarp nugaros ir galvos smegenų. Ši smegenų dalis atlieka didelį vaidmenį valdant autonomines funkcijas: kvėpavimą, virškinimą, širdies veiklą, ryjimą bei čiaudėjimą. Svarbu paminėti, kad pailgosios smegenys padeda nervų signalams pereiti iš galvos smegenų į nugaros smegenis.
Ši smegenų dalis yra ypač svarbi, nes ji yra atsakinga už gyvybiškai svarbias funkcijas, kadangi šiose smegenų vietose yra daug gyvybiškai svarbių centrų. Žala šiai smegenų kamieno daliai gali būti labai pavojinga ir mirtina.
== Pailgųjų smegenų centrai ==
* '''Refleksiniai centrai''' – funkcionuoja juos sudirginus (pvz., mirksėjimo, kosėjimo, kramtymo, seilių sekrecijos, vėmimo);
* '''Refleksiniai-automatiniai centrai''' – patys geba generuoti nervinius impulsus (vazomotorinis, kvėpavimo). Pastarieji centrai yra pailgųjų smegenų tinkliniame darinyje.
* '''Pailgosios smegenys ir tiltas užtikrina kūno pozos palaikymą''':
# Statinių refleksų centrai – kai kūnas atsiduria neįprastoje padėtyje, išlaikoma normali poza;
# Statokinetinių refleksų centrai – sukantis kūnui užtikrina kūno raumenų tonuso tolygų pasiskirstymą.
* '''Pailgosiose smegenyse (IV smegenų skilvelio dugne) yra galvinių nervų branduoliai:'''
# Klajoklio nervo branduolys, reguliuojantis: širdies darbą (jį slopina); ai kurių kraujagyslių tonusą (lytinių organų, smegenų dangalų, širdies) (tonusą mažina); virškinimo sulčių sekreciją (sekreciją didina); virškinimo trakto motoriką (didina, greitina).
* '''Pailgųjų smegenų branduoliuose vyksta pirminė sensorinių dirgiklių sukelto jaudinimo analizė:'''
# Trišakio nervo branduoliai – veido odos jautrumo analizė;
# Liežuvinio ryklės nervo branduoliai – skonio jutimo centrai;
# Klausos nervo branduoliai – klausos jutimo centrai.
* '''Tilto tinkliniame darinyje yra pneumotaktinis centras, užtikrinantis ritmišką ir tolygų kvėpavimą;'''
* '''Tilto neuronai aktyvina nugaros smegenų neuronus.'''
== Vidurinės smegenys (lot. ''mesencephalon'') ==
Vidurines smegenis sudaro keturkalnis ir smegenų kojytės.
===
Viršutiniuose keturkalnio kalneliuose yra požieviniai regos centrai, kurie:
* Užtikrina binokuliarinį matymą;
* Yra atsakingi už orientacines reakcijas;
* Yra atsakingi už eilę autonominių reakcijų (pvz., akomodaciją ir vyzdžio refleksą užtikrinančių akies lygiųjų raumenų susitraukimą).
Apatiniuose keturkalnio kalneliuose yra požieviniai klausos centrai, kurie:
* Sąlygoja suklusimą;
* Sąlygoja motorines-orientacines reakcijas į garsą.
Svarbi keturkalnio funkcija – budrumo reakcijų formavimas (keturkalnio refleksas). Jis atsiranda staiga padirginus stipriu šviesos ar garso dirgikliu; pasireiškia krūptelėjimu, budrumu, staigiu galvos pasukimu į dirgiklio pusę.
== Tarpinės smegenys (lot. ''diencephalon'') ==
Tarpines smegenis sudaro gumburas, pogumburis ir smegenų pagalvės. Tarpinės smegenys yra tarp smegenų kamieno ir galinių smegenų. Tarpinių smegenų didesnioji dalis yra tarsi įaugusi ir pasislėpusi galinėse smegenyse. Tik nedidelė jo dalis- pogumburis (lot. ''hypothalamus'') gerai matyti galvos smegenų apatiniame paviršiuje. Jis guli virš pleištakaulio kūno.
Gumburą sudaro branduoliai, o branduolius pagal
funkciją galima skirstyti į:
* Specifinius (projekcinius),
* Nespecifinius,
* Asociacinius,
* Motorinius.
== Pogumburio funkcijos ==
Pogumburis – tai tarpinių smegenų struktūra, kuri reguliuoja:
* Autonomines, somatines ir endokrinines organizmo funkcijas;
* Emocijas;
* Elgseną;
* Organizmo homeostazę.
== Nuorodos ==
[http://www.vuoi.lt/index.php?829118818/ Vėžio informacijos centras. Smegenų struktūra ir funkcija]
[http://sveikata.su.lt/psichine_sveikata/dalys.html/ Nervų sistema ir jos dalys]
{{wikiquote}}
{{Commonscat|Brain}}
[[Kategorija:Galvos smegenys]]
[[Kategorija:Anatomija]]
[[Kategorija:Biologija]]
|