|
Eglės yra [[Visžaliai augalai|visžaliai]] ir vienkamieniai [[Medis|medžiai]]. Eglių [[laja]] kūgiška, smailiaviršūnė. [[Krūmas|Krūmo]] pavidalo [[kamienas]] susidaro tik ypatingomis augimo sąlygomis.
Išauga iki 20-60 m aukščio, atskirais atvejais dar aukštesnės, ypač tai būdinga [[Sitkinė eglė|sitkinėms eglėms]], kurios vienas individas išmatuotas esantis '''96,7 m''' aukščio. Eglių kamienai iki 1 m, rečiau iki 2,5 m, kai kurių rūšių iki 4,5 metro [[Skersmuo|skersmens]]. Kaip pavyzdys [[Lietuva|Lietuvoje]] įprastai auganti [[paprastoji eglė]] priklausomai nuo jos paplitimo arealo [[Europa|Europoje]], išauga apie 30 m, švelnesnio klimato Europos vietose kartais iki '''63 m''' aukščio. Aukščiausia Lietuvos eglė auga [[Prienų šilas|Prienų šile,]], žinoma kaip [[Noriūnų miško eglė| Balkasodžio arba Noriūnų miško eglė]], jos aukštis 44,3 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 205 cm, amžius – 90 metų (2009 m.).
Eglių [[žievė]] rausvai ruda, senų medžių suaižėjusi. Spygliai keturbriauniai ir ant ūglio išsidėstę spirališkai. Vyriškieji [[strobilas|strobilai]] geltoni ar raudoni, o moteriškieji – gelsvai žali, žali ar raudoni. [[Kankorėžis|Kankorėžiai]] nusvirę.
== Eglių dauginimasis ==
pavasaryPavasarį ant jaunų šakelių susidaro smulkūs vyriškiejvyriškieji ir stambusstambūs moteriškieji kankorėžiai. Jie sudaryti iš žvynelių. Vyriškajame kankorėžyje subręsta daug smulkių sporų, iš kurių susidaro žiedadulkės su oro pūslelėmis. Moteriškajame kankorėžyje yra sėklapradžiai. Jei ant jų vėjas atneša žiedadulkių, įvyksta apdulkinimas. Apdulkinto moteriškojo kankorėžio žvyneliai sandariai užsidaro ir užsiklijuoja sakais. Žiedadulkės sudygsta sudarydamos dulkiadaigius. Juose formuojasi vyriškos gametos – spermiai, o sėklapradžiuose iš didelės sporos susidaro moteriškoji gameta – kiaušialąstė. Uždarytame kankorėžyje po kurio laiko įvyksta apvaisinimas, t. y. spermiai dulkiadaigiu pasiekia kiaušialąstes ir jas apvaisina. Taigi, skirtingai nuo samanų ir sporinių induočių, plikasėkliai gali be vandens pernešti vyriškąsias lytines ląsteles iki moteriškųjų. Po apvaisinimo sėklapradžiai subręsta ir tampa sėklomis, kurios sudarytos iš gemalo, maisto atsargų ir sėklos luobelės. Gemalas yra jauno augalo užuomazga, o maisto atsargos naudojamos sėklai sudygti. Luobelė saugo gemalą nuo nepalankių sąlygų. Bręstančias sėklas nuo aplinkos poveikio saugo kankorėžiai. Sausio arba vasario mėnesį kankorėžiai atsidaro ir iš jų išbyra sėklos su sparneliais, kurias vėjas išnešioja. Eglės savo sėklas išbarsto kiekvienais metais.
=== Eglių kryžminimasis ===
|
