Psichoterapija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pirmą kartą terminas panAaudotaspanaudotas XIX a. pabaigoje D. H. Tuke. 1872 m. jo išleistoje knygoje „Proto poveikio kūnui iliustracija“ vienas iš skyrių pavadintas „Psichoterapija“.

Vieni pirmųjų entuziastų ir specialistų ugdytojų - doc. [[Napoleonas Indrašius]] ir dr. [[Aleksandras Alekseičikas]]. Nuo [[1976]]-[[1977 m.]] prasidėjo aktyvaus mokymosi ir savarankiškų studijų etapas. Tuomet susiformavo 12-15 specialistų grupė - vidurinioji psichoterapeutų karta. Lietuvoje psichoterapeutų profesionalų rengimas yra gana aukšto lygio. Daugelis specialistų rengimo programų atitinka [[Europos psichoterapijos asociacija|Europos psichoterapijos asociacijos]] reikalavimus. Dalį mokymo funkcijų atlieka psichoterapeutų draugijos, pavyzdžiui, [[Geštalto terapijos draugija]]; tuo tarpu psichoanalitinės psichoterapijos studijos vyksta aukštosiose medicinos mokslo įstaigose. [[KMU]] ir [[VU]] Mokslo tarybos patvirtino psichoterapijos nenuosekliųjų studijų (kvalifikacijos kėlimo arba keitimo) programas. Psichoterapeutų rengimo programos reguliuojamos tik [[LR SAM]] ministro įsakymais<ref>[http://web.archive.org/web/20070528030307/http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=leidiniai&strid=1684&subid=gm Psichoterapijos raida Lietuvoje]{{dead link}}</ref>. VELIAU MES ATEJOM I LAUKA