Veterinarija: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Lietuva|Lietuvoje]] veikiaiki [[2010]] m. veikė [[Lietuvos veterinarijos akademija]] (dab. Jos buve studentai dabar yra ne tik garsūs lietuvoja bet ir pasaulyjeLSMU).

Seniausia [[Austrija|Austrijos]] vetarinarijos [[aukštoji mokykla]] – [[1765 ]] m.]] įsteigta „Mokymosi mokykla gyvulių ligoms gydyti“ (''Lehrschule zur Heilung der Viehkrankheiten''), ([[Vienos veterinarijos universitetas]]), [[Viena]]. Kituose Austrijos miestuose vetarinarijos studijų programų nėra.

[[Vokietija|Vokietijoje]] veterinarija ({{de|Veterinärmedizin}} – 'veterinarinė [[medicina]]', taip pat ''Tiermedizin'' – 'gyvūnų medicina') studijuojama nuo XVIII a. ([[1771 ]] m.]]). Pradžia – [[Gėtingeno universitetas]]. Tuo metu universiteto mokslininkas universalas [[Johann Christian Erxleben]] gavo leidimą Universiteteuniversitete steigti Gyvulių vaistų institutą (''Vieharzney-Institut''). Gėtingeno universiteto Veterinarijos institutas (''Tierärztliches Institut der Georg-August-Universität Göttingen'') – seniausia ir pirmoji universitetinė švietimo įstaiga Vokietijoje. Šiuo metu jame jau nebėra veterinarijos studijų.

Seniausia, iki šiol veikiant savarankiška veterinarijos aukštoji mokykla – [[1778 ]] m.]] (valdant Georg III) įsteigta mokykla (''Roßarzney-Schule''), dab. [[Hanoverio aukštoji veterinarijos mokykla]] (''Tierärztliche Hochschule Hannover''), nuo [[2003]] m. turinti paramos fondo (''Stiftung'' – fundacijos) statusą (''Stiftung Tierärztliche Hochschule Hannover'').

[[Šveicarija|Šveicarijoje]] veterinarijos studijas rengia [[Berno universitetas]] ([[Bernas]]) ir [[Ciūricho universitetas]] ([[CiūrichasCiurichas]]). Studijų etapai – Vorphysikum, Physikum ir klinikinė praktika. Laikomas [[valstybinis egzaminas]], suteikiama [[aprobacija]] „[[veterinaras]]“„veterinaras“ (''Tierarzt''). Po disertacijos suteikiamas mokslinis laipsnis – veterinarijos medicinos daktaras (''Doctor medicinae veterinariae'', ''Dr. med. vet.'').