Afganistano karas (1979–1989): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 67:
=== Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmuo ===
1979 m. vasario 14 d. priėjo iki pagrobimo ir nužudymo amerikiečių ambasadoriaus Afganistane – Adolfo Dubso Maonistų grupuotės ''Setem-I-Mili''. CŽV įtarė, kad to inspiratoriumi buvo KGB, bet neturėjo tiesioginių įrodymų, kuri naudodamasi afganistaniečių tarnyba organizavo bandymą jį atmušti, bet tai baigėsi jo mirtimi. Kai 1979 m. tarybinė aviacija subombardavo Herato miestą, žuvo tūkstančiai žmonių (nuo 5 iki 25 tūkstančių). JAV žvalgyba pranešė apie TSRS Tadžikijoje ruošiamą 40 armiją intensyviems veiksmams. Dėl susidariusios situacijos JAV prezidentas Džimis Karteris 1979 m. liepos 3 d. pasirašė instrukciją padėti afganistaniečių opozicijai. JAV prezidento atstovas spaudai saugumo klausimais [[Zbignevas
CŽV pažadėjo afganistaniečių opozicijai pagalbą, kurią taip pat teikė [[Jungtinė Karalystė]], [[Kinijos Liaudies Respublika]], [[Iranas]] ir kitos arabų valstybės – daugiausiai [[Saudo Arabija]]. Pakistano ir Irano teritorijose buvo įkurtos mudžahedų mokymo ir aprūpinimo bazės. Mudžahedų skaičius karo pradžioje buvo apie 60 000, karo pabaigoje 1988 m. apie 180–200 tūkstančių – tuo pagrindu buvo Pakistane ir Irane keteros šimtų treniruočių stovyklų sukūrimas, kuriuose buvo mokomi ir ginkluojami mudžakėdai taip pat masiškai bėgę nuo tarnybos afganų armijos kariai, juose tvyrojo religinė dvasia. Nuo pradžios jos buvo rišamos su radikaliomis ir nuosaikiomis islamo idėjomis – nuo pradžios jas sudarė 7 [[sunitai|sunitų]] partijos (palaikomos Pakistano) ir 8 [[šiitai|šiitų]] partijos, kurios buvo palaikomos Irano. Duodant pinigus ir amuniciją CŽV pagrindinai naudojosi Pakistano tarnyba ISI, kai prarado galimybę įtakoti Irano tarnybą SAVAK, per 1979 m. Irano islamo revoliuciją. Dauguma tiekimų buvo vykdoma radikaliai grupuotei kuriai vadovavo Gulbudinas Hekmatiaras. Minimaliai buvo remiamas daugiau nuosaikus islamiškas judėjimas, vadovaujamas komendanto Ahmado Szacho Masudo, kuriuo nelabai pasitikėjo Pakistano valdžia kaip [[tadžikai|tadžiku]].
| |||