Neptūnas (planeta): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Restu20 (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 81.7.97.250 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Restu20 keitimas)
Eilutė 3:
{{otheruse|Saulės sistemos planetą|romėnų dievą|[[Neptūnas (mitologija)]]}}
 
'''Neptūnas''' – [[Saulės sistema|Saulės sistemos]] išorinė [[planeta]], aštunta pagal nuotolį nuo [[Saulė]]s. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita vidutiniu 5,4 km/s greičiu. Plika akimi yra nematomas, kadangi opozicijoje jo [[ryškis]] siekia tik 7,6 ryškio. Pro [[teleskopas|teleskopą]] opozicijos metu Neptūno skritulys matomas 2,5" kampu. Neptūno atmosfera susideda iš vandenilio, helio, metano, amoniako. Paviršių nuolatos dengia debesys. Atmosferos [[geometrinis albedas]] 50 %. Neptūno temperatūra 38 K (-235.15 pagal [[Celsijus|Celsijų]]). Paviršių veikiausiai dengia plonas [[Amoniakas|amoniako]] ir metano vandenynas. Po juo yra ~3500 km storio vandens, amoniako ir metano ledų sluoksnis, centre ~20 500 km spindulio tų pat ledų ir silikatų branduolys. Medžiagos tankis centre 4,8 g/cm³, [[temperatūra]] 12 000 K. Neptūną [[Vandenis|Vandenio]] [[Žvaigždynas|žvaigždyne]] [[1846]] m. atrado J. G. Gale ~1 laipsnio nuotoliu nuo tos vietos, kurią iš Urano judėjimo trikdymų nepriklausomai vienas nuo kito apskaičiavo prancūzas U. Leverjė ir anglas Dž. Adamsas. [[1989]] m. pro Neptūną praskriejo [[JAV]] [[kosminė stotis]] [[Voyager 2]].
Parvažiavęs iš užusienių Lietuvon, gulėjau vieną gražią pavasario
dieną pas brolį ant gonkelio ir traukiau silpnon krūtinėn pakvipusį nuo
sužydusių medžių orą. Malonus vakarių vėjelis, šlamėdamas medžių lapais,
pūtė tiesiai man kakton, glostė plaukus ir veidą tartum senai manęs
pasilgęs, ištroškęs. Klausiaus, kaip sodne raiboja gegutė kukuoja,
linksmai luputis tutuoja, gėriau pavasario kvapą ir klajojau akimis
Šventosios pakraščiais, kur gražios ievos žydi, kur naktimis
lakštingalos skamba... Visur graži prigimtis, bet savajame krašte jinai
maloni, brangi, graudina širdį. Dabar suprantu, kodėl kareivis, savajan
sodžiun pargrįžęs, su ašaromis puola ant kelių žemės bučiuotų. Graudu
buvo ir man, nors ne kareiviu pargrįžau tėvynėn.
 
Neptūno vidutinis atstumas nuo Saulės – 4497 milijonai kilometrų. Apskaičiuota, kad jo atmosferos temperatūra lygi -210 °C. Neptūnas – labiausiai atitolusi nuo [[Saulė|saulės]] planeta.
Kažin ko dirstelėjau šalin ir pamačiau takeliu ateinantį žilą senelį.
Iš ažu statinės tvoros negalėjau int jį gerai įsižiūrėti, negalėjau net
pažinti, ar tai buvo ubagas, ar taip sau žmogus, nes ėjo
nepasirimsčiuodamas, ne taip, kaip ubagai moka eiti.
 
Neptūno skersmuo – 49 500 km. Jo [[para|paros]] ilgumas – 16 valandų 7 minutės (patikslintas Arizonos universiteto (JAV) planetologo [[:en:Erich_Karkoschka|Ericho Karkoschkos]] tikslesnis paros laikas 15 val. 57 min. 59 sek.), o metai trunka 165 [[Žemė]]s metus.
Priėjęs prie vartelių, apsistojo bailiai, kaip ir nedrįsdamas jų
Iš [[Kosminė erdvė|kosmoso]] Neptūnas atrodo mėlynas, nes jo atmosferos metanas sugeria raudoną šviesą.
atadaryti; paskum pamatęs mane gulintį dar labiau nusiminė ir drebančiu
Didžioji Juodoji Dėmė Neptūno vandenilio, helio ir metano atmosferoje yra milžiniška – joje tilptų Žemė.
balsu paklausė:{{Commonscat|Neptune (planet)}}
 
== Gamtiniai palydovai ==
{{main|Neptūno palydovai}}
Neptūnas turi 14 žinomų gamtinių [[Palydovas|palydovų]]. Didžiausias jų – [[Tritonas (palydovas)|Tritonas]], kurį atrado [[William Lassell]], praėjus tik 17 dienų po paties Neptūno atradimo. Tritonas, skirtingai nuo kitų didelių planetinių palydovų, skrieja priešinga orbita.
 
Kiti žinomesni Neptūno palydovai: [[Nereidė (palydovas)|Nereidė]], [[Protėjas (palydovas)|Protėjas]], [[Najadė (palydovas)|Najadė]], [[Talasa (palydovas)|Talasa]], [[Despina (palydovas)|Despina]], [[Galatėja (palydovas)|Galatėja]], [[Larisa (palydovas)|Larisa]].
 
Dar penki palydovai atrasti [[2002]]–[[2003]] m.
 
balsu paklausė:{{Commonscat|Neptune (planet)}}
{{Vikižodynas|Neptūnas}}
{{Saulės sistema}}