Jonas Balčius (1883): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
== Biografija ==
 
'''J.Balčius''' gimė [[1883]] m. kovo 24 d. Apie save jis rašo, kad 1895 m. jį, trylikametį, baigusį Leipalingio pradinę mokyklą, tėvas Matas nuvežė į Vilniaus gimnaziją. 1898 m. iš gimnazijos 3-ios klasės berniukas pašalinamas. Mat pagal tuometinius nurodymus Suvalkų gubernijos lietuviai ten buvo nepageidaujami. Grįžęs į gimtąjį Ringeliškės sodžių, kaimynų paprašytas, nuo 1899 iki 1902 m. daraktoriauja – moko vaikus lietuviško rašto. Kasmet jis mokydavo 10-15 vaikų. Už tai turtingesnieji mokėdavo po 2 rublius, kitus mokė veltui. Yra tekę ir nuo žandarų slėptis. Leipalingio savivaldybės 1939 m. rašte, liudijančiame J.Balčiaus mokytojavimą, rašoma, jog draudžiamos spaudos pats “… nenešiojo, bet buvo susipratęs lietuvis, kaimų susirinkimuose ir pramogose sakydavo prakalbas, ragino nenutausti, pranašavo Lietuvos atsikėlimą”.
 
1904 m. '''J.Balčius''' išvyko į JAV, apsigyveno Brukline. Ten irgi prisidėjo prie lietuviško sąjūdžio, platino lietuvišką spaudą, buvo aktyvus “Susivienijimo lietuvių Amerikoje” ir “Tėvynės mylėtojų draugijos” bei kitų draugijų narys. 1914 m. grįžo į Lietuvą. 1918 m. paskelbus Nepriklausomybę, jis iš karto ėmėsi būtiniausių valstybės atstatymo darbų. Apie tai savo parašais dokumentuose paliudijo valstietis Vaclovas Balčius, Liškiavos klebonas Kazimieras Sederevičius, Ricielių pradžios mokyklos mokytojas Z.Prapiestis. J.Balčius tapo pirmuoju Liškiavos parapijos komiteto ir Liškiavos tarybos pirmininku, tveriant Liškiavos valsčių, kol buvo išrinktas viršaitis. Organizavo valsčiaus teismą. Ragino vyrus stoti savanoriais į Lietuvos kariuomenę. Beje, iš Liškiavos valsčiaus tada išvyko apie 40 savanorių. Karo tikslams iš gyventojų rinko audeklus, rankšluosčius, vilną ir kitus daiktus, taip pat pinigus. Pats paaukojo 200 auksinų.