Juozapas Jurgis Hilzenas: Skirtumas tarp puslapio versijų

| fonas = mil

| Herbas = HerbHilzen.ws.png

| Herbo pavadinimas = Herbas „Hilzen“

| Giminė =

| Gimimo vieta =

| Tėvas = Jonas Augustas Hilzenas

| Motina = Konstancija Pliaterytė

| Žmonos = Teresa Potockytė

| Vaikai = Jonas Jurgis (mirė kūdikystėje)

'''Juozapas Jurgis Hilzenas''' ([[1736]] — m. – [[1786]]  m. [[rugpjūčio 31]], d. [[Roma]]) — – [[LDK]] valstybinis veikėjas, Livonijos kaštelionas ([[1760]]—–[[1767]]), [[Minsko vaivada|Minsko]] ([[1767]]—–[[1770]]) ir [[Mstislavlio vaivada]] ([[1770]]—–[[1786]]), Lenkijos karaliaus Augusto III kamergeris, Breslaujos seniūnas. Žymus lenkų [[masonas]].

Kilo iš Lifliandijos bajorų Hilzenų giminės, herbo „Hilzen“ savininkas. Livonijos kašteliono ir Minsko vaivados Jono Augusto Hilzeno ([[1702]]—–[[1767]]) sūnus.

Gavo gerą namų išsilavinimą. Lydimas Lenkijos geografo Karolio Virvičiaus Juozapas Jurgis Hilzenas keliavo po Vokietiją, Prancūziją, Belgiją ir Italiją. [[1754]] metais m. buvo paskirtas Lenkijos karaliaus Augusto III pažu ir kamergeriu. Buvo renkamas pasiuntiniu į seimą, du kartus ( [[1754]] m. ir [[1756]] metais m.) nuo Livonijos, [[1758]] metais — m. – nuo Breslaujos pavieto. [[1762]] metais m. buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu. [[1760]] metais m. gavo Livonijos kašteliono pareigybę.

[[1763]]-–[[1764]] metais m. bekaralystės metu Juozapas Jurgis Hilzenas palaikė Stanislovo Augusto Poniatovskio kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą. [[1767]] metų m. [[gegužės 8]] d. buvo apdovanotas Švento Stanislovo ordinu. Tais pačiais metais buvo išrinktas Lietuvos Tribunolo maršalka. Repnino seime buvo vienas iš dviejų seimo delegacijos pirmininkų. Naudojosi Rusijos pasiuntinio, kunigaikščio n. V. Repnino palaikymu, kuris privertė Lenkijos karaliui suteikti Juozapui Hilzenui naujas pareigybes. Tais pačiais metais gavo Minsko vaivados pareigybę. [[1770]] metais m. Juozapas Jurgis Hilzenas buvo paskirtas Mstislavlio vaivada.