Mitologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Mitologija kaip savarankiškas mokslas susiformavo [[Georges Dumezil]] dėka. Vienas pagrindinių jos principų tas, jog dieviškasis pasaulis yra žmogiškojo pasaulio lūkesčių, troškimų, santvarkos idealas. Visi žmogiškieji konfliktai, tarpusavio santykiai yra suabsoliutinami dieviškame plane. Mitai, pasakos, legendos ir sakmės neaiškina pasaulio reiškinių kilmės, o sprendžia etikos ir egzistencijos problemas. Taigi, dažnai pasakymas jog „mitas paneigtas“ yra klaidingas, nes tokiu atveju yra paneigiamas tam tikras kultūros idealas, be kurio neįmanomas tolesnis kultūros plėtojimasis.

Kaip sakė vienas žymiausių [[semiotika|semiotikos]] pradininkų [[Algirdas Julius Greimas|A. J. Greimas]]: <blockquote>„Mitologija yra bendruomeninės kultūros išraiška, kaip kultūrinis tekstas, jinai gali ir turi būti skaitoma ir išaiškinama ją organizuojančios vidujinės sistemos, o ne iš išorės pasiimtų apriorinių kategorijų pagalba.“</blockquote>Tai reiškia, jog mitologija yra subtilus žmogui pravartus dalykas, kurio negalima vertinti iš pašalinio požiūrio taško, tarkim fizikas negali interpretuoti mito pagal fizikos dėsnius ir taisykles, kito tikėjimo praktikuotojas negali interpretuoti mito kaip klaidos remdamasis savo [[dogma|dogmomis]]. Mitai nėra pasakojimai apie išsigalvotus ir fantastinius įvykius bei veikėjus, mitai pasakoja apie konkrečias visuomenėje ir gamtoje kylančias problemas, jose dalyvaujančius charakterius, nurodydami tų problemų sprendimo būdus ar pasekmes. Mitologija yra pravarti ne tik kultūros plėtojimui, bet ir kultūros tyrimui, nes ji atspindi įvairių visuomenės sluoksnių kultūros idealus praeityje.

 

 

Senoji mitologija, religija ir su jomis susijusios [[apeiga|apeigos]] yra vienas seniausių žmonijos dvasinės kūrybos reiškinių. Tai pirminė religija, pirminis pasaulio suvokimas. Jau ankstyvosios [[gimininė santvarka|gimininės santvarkos]] laikotarpiu, kuris apima vėlyvąjį [[paleolitas|paleolitą]] ir [[mezolitas|mezolitą]], medžioklės ir rankiojimo ūkio sąlygomis visose gyvenimo srityse buvo susiformavusių mitologinių vaizdinių.

Mitų vystymasis ir jų [[transformacija]] į pasakas yra [[naratologija|naratologijos]] objektas. Mitų atsiradimu taip pat domisi [[psichologija]], ypač šiuolaikinė [[tautų psichologija]]. Mitų esmė suprantama kaip religinė prigimtis ir jų tyrimas yra glaudžiai susijęs su [[religijos istorija]]. Mituose esanti informacija svarbi religinių pažiūrų rekonstravimui.

 

 

Folkloro tyrinėtojai mitus priskiria prie tradicinių pasakojimų, kurie skirstomi į tris grupes<ref>Glenn</ref><ref>Segal, p. 5</ref><ref>Zong, p. xxi</ref>:

 

 

== Nuorodos ==

 

== Taip pat skaitykite ==

* [[Tautų kilmės legendos]]

 

[[Kategorija:Mitologija| ]]