20:40, 12 rugsėjo 2015 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		11:55, 25 rugsėjo 2015 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 530 keitimai →‎Klaipėdos uosto išskirtinumas Kitas pakeitimas →
Eilutė 37: XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo nuosmukis. [[1919]] m. uostas pagal [[Versalio sutartis\|Versalio sutartį]] atiteko [[Antantė]]s blokui, [[1924]] m. uosto valdymą perėmė Direktorija. XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje uostui teko apie 88,4 % viso Lietuvos eksporto ir apie 65 % importo. Lietuvos valstybei skiriant lėšų uostui, padidėjo laivybos apimtys (1924 m. į uostą įplaukė 694, 1938-aisiais – jau 1 544 laivai).<ref>{{cite web\|url=http://www.vambutai.eu/klaipedos_krastas.html\|title=Klaipėdos krašto prijungimas\|accessdate=2015-05-30\|archivedate=2015-05-30\|archiveurl=https://web.archive.org/web/20150530130550/http://www.vambutai.eu/klaipedos_krastas.html\|deadurl=no}}</ref> [[2PK\|Antrojo pasaulinio karo]] metu vokiečiams užėmus Klaipėdą, uosto veikla buvo sustabdyta, jis atstatytas tik po karo, o prieškarinis apyvartos lygis atstatytas tik po 15 metų. [[1986]] m. pradėjo veikti tarptautinis traukinių [[keltas Klaipėda–Mukranas]] su [[Pabaltijo geležinkelis\|Pabaltijo geležinkelio]] formuojamais kroviniais naujai pastatytoje [[Draugystės geležinkelio stotis\|Draugystės geležinkelio stotyje]]. == Švartavimosi ypatybės == ~~== Klaipėdos uosto išskirtinumas ==~~ ~~{{abejotinas}}~~ [[Vaizdas:Kruiziniu_laivu_terminalas.JPG\|thumb\|[[Kruizinių_ir_karinių_laivų_terminalas\|Kruizinis laivas Klaipėdos kruizinių ir karinių laivų terminale]]]] Klaipėdos uostas iš kitų išsiskiria ~~ne tik unikalia geografine padėtimi, bet ir savita konstrukcija. Apsauginių~~apsauginių [[molas\|molų]] ir kitų hidrotechnikos statinių – krantinių, prieplaukų išdėstymu ir paskirtimi. Išskirtinį Klaipėdos uosto bruožą sudaro jūros vartų konstrukcija. Jame nėra [[avanuostas\|avanuosto]], nuo bangavimo apsaugotos jūrinės akvatorijos, kas būdinga daugeliui pasaulio uostų. Į Klaipėdos sąsiaurį arba uostą laivai įplaukia ir išplaukia pro tiesią liniją, nutiestą šiaurės vakarų kryptimi. Tokia uosto konstrukcija nevisiškai apsaugo uosto akvatoriją nuo bangų įtakos. [[Štormas\|Štormo]] metu, gana stiprios [[Jūros banga\|bangos]] jaučiamos net ties [[Akmena (upė)\|Danės]] upe (apie 5 km nuo jūros vartų). Klaipėdos uostas yra vienas avaringiausių uostų pasaulyje. Jis nusėtas daugybe laivų skenduolių. Prišvartuoti laivą Klaipėdos uoste yra labai sudėtinga. Net didelę patirtį turintys [[laivo kapitonas\|kapitonai]] švartavimo darbus palieka [[locmanas\|locmanams~~]], ką jau kalbėti apie kapitonų sugebėjimus, kurie dirba [[Keltas\|keltuose]] tarp Klaipėdos ir [[Neringa\|Neringos~~]]. Per dieną švartavimosi principas gali pasikeisti 20 kartų. Tai lemia išskirtiniai Klaipėdos uosto fenomenai: trauklys, blaškeva ir vandensrūva. * Trauklys – tai žemo dažnio ilgaperiodės bangos, kurios trūkčioja laivą. Jų poveikio kartais neišlaiko net stipriausi laivus prie krantinės laikantys [[Lynas (virvė)\|lynai]]. Lynai tokiu atveju trūksta, kaip plonyčiai siūleliai.

Klaipėdos jūrų uostas: Skirtumas tarp puslapio versijų