Emilijos ir Eustachijaus Vrublevskių biblioteka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nukreipiama į Lietuvos mokslų akademijos biblioteka Žymos: Žyma: Išmestos nuorodos Vizualus redagavimas |
||
Eilutė 1:
#PERADRESAVIMAS [[Lietuvos mokslų akademijos biblioteka]]
'''Emilijos ir Eustachijaus Vrublevskių biblioteka''' ({{pl|Państwowa Biblioteka im. Eustachego i Emilii Wróblewskich w Wilnie}}), [[Vilnius|Vilniaus]] miesto fundacinė [[biblioteka]], atidaryta [[1912]] m. Jos pagrindu vėliau sukurta [[Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka|Lietuvos mokslų akademijos biblioteka]]. Viena didžiausių to meto miesto bibliotekų. == Istorija ==
Biblioteką įkūrė žymus Vilniaus advokatas, visuomenininkas, bibliofilas Tadas Stanislovas Vrublevskis (*1858 XI 8–†1925 VII 3). Jo tėvas – gydytojas homeopatas Eustachijus Vrublevskis (*1826–†1891 VI 9), motina – Emilija Beniovskytė-Vrublevska (*1830–†1886 XII 23). 1891 m. po tėvo mirties sugrįžęs į Vilnių, T. S. Vrublevskis įsikūrė tėvų bute Universiteto g. 9 ir čia praleido didesnę gyvenimo dalį. Dirbdamas advokato darbą, kone visas lėšas jis skyrė knygoms, rankraščiams, dailės kūriniams, medaliams, monetoms, kitoms muziejinėms vertybėms įsigyti, nes buvo pasiryžęs asmeninių rinkinių pagrindu palankiai progai pasitaikius įkurti viešąją biblioteką. Iš tėvų T. S. Vrublevskis paveldėjo kažkiek knygų bei rankraščių, tilpusių į dvi spintas. Šį rinkinį jis dar iki Pirmojo pasaulinio karo ženkliai išplėtė, įsigijęs grafo Juzefo Pliaterio, Juzefo Cechanovičiaus, Juzefo ir Jano Veisenhofų, Juzefo Bielinskio ir kai kurių kitų asmenų bibliotekas ar paskiras reikšmingas kolekcijas. 1912 metais T. S. Vrublevskio asmeninę biblioteką sudarė apie 65 000 knygų, 1 000 žemėlapių, apie 5 000 rankraščių ir autografų. Vertingoji jos dalis susidėjo iš Vilniaus ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos dokumentų. Biblioteka buvo saugoma T. S. Vrublevskio bute Universiteto g. 9.
1912 metai žymi esminę permainą Bibliotekos istorijoje iš privačios virstant visuomenine. Tų metų spalio 30 d. buvo užregistruotas kiek anksčiau įkurtos visuomeninės Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių viešosios bibliotekos draugijos statutas. Ši draugija buvo įsteigta rūpintis Vrublevskių rinkiniais. 1913 metų vasario 13 dieną T. S. Vrublevskis savo biblioteką perdavė šios draugijos nuosavybėn.
1912 metais T. S. Vrublevskis paskyrė 42 000 rublių įsigyti sklypui Mindaugo gatvėje. Jame turėjo išdygti naujas Bibliotekos pastatas. Pastarojo statybai 1914 metais jis paskyrė dar 40 000 rublių. Kilęs Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė jo planus įkurdinti Biblioteką naujoje vietoje. Laimė, karo metu jos rinkiniai nenukentėjo; negana to, juos pasisekė dar pagausinti, o fondus – sistemiškai sutvarkyti, sukataloguoti ir suinventorinti.
Po karo T. S. Vrublevskis ne tik atnaujino Draugijos veiklą, bet ir ją reorganizavo, įsteigdamas Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių draugiją mokslui remti. Jos statutas buvo patvirtintas 1922 metų rugpjūčio 15 dieną. Vienu iš pirmųjų punktų buvo įtvirtinta esminė Bibliotekos veiklos sąlyga: „Draugijos buveinė yra Vilniaus miestas, ir Draugijos rinkiniai negali būti išvežti iš Vilniaus“.
1925 metais Bibliotekos fondus sudarė daugiau kaip 80 000 knygų, 212 ekslibrisų, 1 474 žemėlapiai, 2 956 rankraščiai, 10 534 raižiniai, paveikslai ir kitokie dailės kūriniai.
1925 metų liepos 3 dieną Tadas Stanislovas Vrublevskis mirė. Bibliotekos reikalus toliau tvarkė aukščiau minėta Draugija. 1925 metų kovo 14 dieną Lenkijos religinių tikėjimų ir viešojo švietimo ministerija Vilniaus bibliotekų reikmėms nupirko Tiškevičių rūmus (Žygimantų g. 1). Renovacijos darbai Tiškevičių rūmuose, pritaikant juos bibliotekai, vyko 1926–1931 metais. Tuo pačiu metu (1928–1931) negausūs Vrublevskių bibliotekos darbuotojai ruošė perkėlimui tuo metu sparčiai išaugusius rinkinius. 1931 metų gruodžio 9 d. statybos darbai buvo užbaigti, o pastatas – perduotas šios Bibliotekos direkcijai.
{{reflist}}
| |||