Romanika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Romanika – pirmoji po [[antika|antikos]] tikra [[Vakarų pasaulis|Vakarų]] meno epocha. Nepaisant regioninių skirtumų, romanika laikoma pirmuoju universaliu, beveik visoje [[Europa|Europoje]] pasireiškusiu stiliumi. XIX a. istorizmo epochoje Europoje ir JAV formavosi [[neoromaninis stilius]], įkvėptas romaninės architektūros formų.

 

[[John Beckwith]] knygoje „Ankstyvasis viduramžių menas“ teigiama, jog romaninis stilius atsirado XI a. [[Vokietija|Vokietijoje]], Liumburge prie Hartano. Kaip dėkingumo ženklą už imperatoriaus sostą [[benediktinai|benediktinų]] abatijai Konradas II [[1025]] m. pradėjo statydinti didžiulę benediktinų abatiją, kuri iki [[1042]] m. buvo užbaigta. Liumburgo abatijos [[bažnyčia]] buvo reikšminga ne tik savo dydžiu, bet ir konstrukcija. Abatijos [[bažnyčia]] buvo kryžiško plano trinavė koloninė [[bazilika]] su choru ir transeptu. Iš transepto sparnų buvo išsikišusios [[Apsidė (architektūra)|apsidės]], nuo transepto kryžmos kampų kilo aštuonkampis, o šonuose – apvalūs bokštai.