Djausas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 2:
'''Djausas''' ({{sa|द्यौ|dyau}} – „giedras dangus“, „diena“) – [[hinduizmas|hinduizmo]] mitologijoje dangaus dievas, įasmeninantis dausas (plg. lietuvišką reikšmę).
 
[[Rigveda|„Rigvedoje“Rigvedoje]] nėra atskiro himno, kuris būtų paskirtas tik Djausui, bet yra šeši himnai, kuriuose Djausas minimas kartu su [[Prithivi]] (žeme). Dažniausiai Djausas veikia kartu su Prithivi. Jie sudaro pirmapradę santuokinių porą, kurioje Djausas – tėvas ir dangus, o Prithivi – motina ir žemė. Kadaise jie buvo susilieję viename asmenyje ir tik vėliau atsiskyrė ir sustiprėjo (pagal [[Varuna|Varunos]] dėsnį). Šį kosmologinį aktą, reiškiantį Visatos ir erdvės sukūrimą, atliko [[Indra]], Varuna ir kai kurie kiti dievai. Lietus, kurį lieja Djausas ant žemės, kai kada vadinamas medumi arba taukais, – tai Djauso sėkla, iš kurios gimsta nauja, iš dalies ir dievai. „Brihadaranjaka – upanišadoje“ Djausas priklauso 8-iems [[vasu]] dievams, gimusiems iš [[Brahmos]] bambos (plg. su 7 [[riši]], gimusiais Brahmos dvasios galia).
 
Djauso vaikais vadinami [[Ušasė]], [[Ašvinai]], [[Agnis]], [[Surja]], [[Pardžanja]], [[aditja|aditjos]], [[maruta|marutos]], [[angiras]]ai. Tėvystė – tai tikriausiai vienintelis Djauso bruožas; bet yra ir zoomorfiniai Djauso atvaizdai, kuriuose pabrėžiamas seksualinis motyvas – jaučių sėklintojas („Rigveda“ I {{Rigveda|1|160, |3}}; V {{Rigveda|5|36, |5|title=no}}; {{Rigveda|5|58, |6|title=no}}) arba eržilas (X {{Rigveda|10|68, |11|title=no}}).
 
Djausas ir Prithivi laikomi dviejais pasauliais, gyvybinės energijos šaltiniais. Meldžiantys jam susilaukia vaikų. Dangus ir žemė, visažiniai ir geraširdžiai, šlaksto žmones medumi, daugina maistą, atneša laimikius, turtus, sėkmę. Atsakant į klausimą, kas pirma atsirado – dangus ar žemė, „Šapatha – brahmanas“ pirmenybę teikia žemei.