Kaišiadorių herbas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
neteisingai parašytas žodis |
S vikifikuota, patikslinta žirgų pozicija |
||
Eilutė 5:
|sr2=1968}}
'''Kaišiadorių herbas'''
== Aprašas ==
Herbo [[sable|juodame]] lauke keturi [[argent|sidabriniai]] stilizuoti [[Arklys|žirgai]] su besiplaikstančiais sidabriniais [[karčiai]]s ir [[gules|raudonomis]] akimis. Antrasis ir ketvirtasis nuo viršaus žirgai atsisukę į dešinę.
=== Simbolika ===
Žirgai primena skirtingomis kryptimis pralekiančius [[traukinys|traukinius]], ilgi banguoti žirgų karčiai
== Istorija ==
[[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] laikotarpiu su Kaišiadorių apylinkėmis galime sieti [[Trakų kunigaikštystė]]s, vėliau [[Trakų vaivadija|Trakų vaivadijos]] herbus. Čia gyveno arba turėjo dvarus žymūs Lietuvos didikai ir bajorai [[Oginskiai]], [[Riomeriai]], [[Tiškevičiai]], [[Pociejai]] ir kiti, kurie naudojo savo giminių herbus. Kai kurie miesteliai [[XVIII a.]] gavo savivaldos privilegijas ir herbus
Lietuvos heraldikos atgimimas žymus [[1966]]–[[1970]] metais, kuomet prie Lietuvos TSR kultūros ministerijos veikė Heraldikos komisija, kuri rūpinosi miestų istorinių herbų atkūrimu ir naujų paruošimu. [[1968]] metais ši komisija aprobavo istorinį [[Rumšiškių herbas|Rumšiškių]] ir naujai sukurtą Kaišiadorių herbus. Juos abu paruošė dailininkas [[Arūnas Tarabilda]].
Nors dabartinių Kaišiadorių vietoje gyventojų pėdsakus parodo net priešistorinių laikų dirbiniai, o istoriniai rašytiniai šaltiniai Kaišiadorių gyvenvietę mini jau keletą šimtmečių, tačiau didžiausią įtaką miestelio išaugimui turėjo maždaug [[1860]] metais per [[Jatkonys|Jatkonių]] kaimo ir Kaišiadorių dvaro laukus nutiesta [[Peterburgas|Peterburgo]]-[[Varšuva|Varšuvos]] geležinkelio atšaka į [[Virbalis|Virbalį]], taip pat [[1871]] metais pratęsta Kaišiadorių
[[1996]]
== Taip pat skaitykite ==
|