14:13, 12 birželio 2015 versija taisyti Zykasaa (aptarimas \| indėlis) 36 810 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		09:36, 17 rugsėjo 2015 versija taisyti anuliuoti Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 142 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 6: \| Šalis = šiaurės [[Turkija]] \| Vėliava = \| Tauta = [[bitinai (tauta)\|bitinai]], [[tinai]] \| Kalba = \| Valstybės = [[Bitinijos karalystė]] (297-74 m. pr. m. e.) Eilutė 20: Pagal [[Strabonas\|Straboną]], Bitinija tęsėsi rytuose iki Sangarijaus upės (dabar Sakarija), bet labiau paplitęs dalinimas nutęsia ją iki Partenijaus, skiriančios ją nuo [[Paflagonija\|Paflagonijos]], taip Bitinijai priskiriant mariandynų teritorijas. Vakaruose ir pietvakariuose nuo [[Mysija\|Mysijos]] skiria Rindako upė, o pietuose ribojasi su [[Frygija]], [[Epiktetas\|Epiktetu]], [[Galatija]]. Bitiniją sudarė kalnai ir miškai, bet turėjo ir slėnių bei derlingų pajūrio krantų. Svarbiausias kalnynas Mysijos Olimpas (2300 m), kurio viršūnės matomos net iš [[Stambulas\|Stambulo]] (už 113 km). Jos padengtos sniegu didžiąją metų dalį. Kalnynas rytuose tęsiasi apie 160 km nuo Sakarijos iki Paflagonijos. Šis kalnynas yra Anatolijos plokščiakalnio riba. Platus kelias į vakarus iki Bosporo per kalvotas ir miškingas vietas ([[turkų kalba\|turkiškai]] ''Ağaç Denizi'' 'medžių vandenynas'). Vakarinis krantas įrėžtas dviejų gilių įlankų, šiaurinės Izmito įlankos (senovėje Astako įlanka) įlendanti 65-80 km į žemyną iki [[Izmitas\|Izmito]] (senovėje Nikomedija), atskirta 40 km sąsiauriu nuo Juodosios jūros. Antoji, pietinė, Mudanijos ar Gemliko įlanka (Cijaus įlanka), apie 40 km ilgio. Įlankos tolimiausiam gale yra Gemliko miestas (senovėje Cijus) slėnio pradžioje, o tas slėnis siejas su Izniko ežeru, ant kurio kranto buvo Nicėja. == Istorija == [[Vaizdas:15th century map of Turkey region.jpg\|miniatiūra\|left\|300px\|XV a. Bitinijos žemėlapis]] === Prieš Bitinijos karalystę === Pagal senovės autorius ([[Herodotas]], [[Ksenofonas]] ir kiti), bitinai kilę iš [[trakai (etnosas)\|trakų]] genties. Yra paliudyta, kad Trakijoje buvo tinų gentis ir dvi artimos bitinų ir tinų gentys tuo pat metu apsistojo gretimose Azijos srityse, iš kur buvo išvarytos ar pavergtos mysų, kaukonų ir kitų mažų genčių, išliko tik mariandynai šiaurės rytuose. Herodotas mini tinus ir bitinus gyvenant šalia, bet ilgainiui pastarieji tapo svarbesni ir davė šaliai vardą. Jie buvo [[Krezas\|Krezo]] prijungti prie Lydijos karalystės, kuri buvo užkariauta [[Persija\|Persijos]] ([[546 m. pr. m. e.]]) ir buvo priskirti Frygijos satrapui, sudaryto iš visų šalių prie Helesponto ir Bosporo. === Bitinijos karalystė === {{main\|Bitinijos karalystė}} Dar prieš [[Aleksandras Makedonietis\|Aleksandro]] nukariavimus, bitinai kovojo už nepriklausomybę ir sugebėjo ją išlaikyti valdant dviem princams, Basui ir Zipoitui, pastarasis pasiskelbė karaliumi (''basileus'') [[297 m. pr. m. e.]] Jo sūnus ir įpėdinis Nikomedas I, Nikomedijos, kuri greit suklestėjo, įkūrėjas. Per jo (apie 278 – apie [[255 m. pr. m. e.]]) ir jo įpėdinių , Prusijo I, Prusijo II ir Nicomedo II ([[149 m. pr. m. e.\|149]]–[[91 m. pr. m. e.]]) valdymą Bitinijos karalystė vaidino žymų vaidmenį tarp mažesnių Anatolijos karalysčių. Bet paskutinis karalius Nikomedas IV neatsilaikė prieš Mitridatą VI iš Ponto ir po to kai [[Senovės Roma\|Romos]] senatas sugrąžino jį į sostą, jis testamentu paliko Bitiniją [[Romos respublika]]i. === Romos provincija === {{main\|Bitinija ir Pontas}} Kaip Romos provincijos, Bitinijos ribos dažnai keitėsi ir ji dažnai būdavo administraciniais tikslais sujungiama su Pontu: 47 m. pr. m. e. suformuotas administracinis vienetas [[Bitinija ir Pontas]]. Taip buvo [[Trajanas\|Trajano]] laikais, kai [[Plinėjus Jaunesnysis]] buvo paskirtas sujungtų provincijų gubernatoriumi (~~103-105~~ 103–105 m.). Dėl tos aplinkybės gauta daug vertingos informacijos apie Romos provincijos valdymą. Diokletiano III a. pabaigos administracinių reformų metu Bitinija ir Pontas buvo padalintas į 3 provincijas, ir taip atskirta [[Bitinija ir Pontas\|Bitinijos provincija]]. Bitinija traukė dėmesį dėl strateginės padėties keliuose, vedančiuose prie [[Dunojus\|Dunojaus]] sienos šiaurėje ir [[Eufratas\|Eufrato]] pietryčiuose. Kareiviai dažnai žiemodavo Nikomedijoje.

Bitinija: Skirtumas tarp puslapio versijų