Stanislovas Soltanas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 4:
== Bkiografija ==
Lietuvos bajorų Soltanų giminės atstovas, herbo „Abdank“ savininkas. Stanislovo Soltano ir Elenos Romerytės sūnus.
[[1782]] metais gavo Lietuvos didžiojo vėliavininko pareigybę, [[1790]] metais tapo Lietuvos dižiuoju pakamariu. [[1782]] metais gavo LDK armijos generolo-majoro titulą.
[[1788]] metais buv išrinktas į Ketverių metų seimą (1788—1792). Seimo darbo metu įėjo į patriotinę grupuotę ir palaikė naują Lenkijos konstituciją, priimtą [[1791]] metų [[gegužės 3]] d. Tais pačiais metais gavo Lietuvos dvaro maršalkos pareigybę.
[[1792]] metais ATR-Rusijos karo metu pasisakė prieš Lenkijos karaliaus Stanislovo Poniatovskio prisijungimą prie Targovicos konfederacijos, [[Liepos 21]] d. emigravo į Saksoniją.
[[1794]] metais tapo vienas išKostiuško sukilimo organizatorių Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje prieš Rusijos viešpatavimą. Po sukilimo numalšinimo buvo areštuotas ir ištremtas į Kazanę. [[1796]] metais naujas Rusijos imperatorius [[Pavelas I]] išlaisvino Stanislovą Soltaną ištremties.
[[1806]]—[[1807]] metais kartu su pulkininku F. Potockiu bandė organizuoti naują sukilimą Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, [[1808]] metais išvažiavo į Lenkijos didžiają kunigaikštystę.
[[1812]] metais, Napoleono Bonaparti invazijos į Rusiją metu, Prancūzijos imperatoriaus buvo įtrauktas į LDK laikinos vyriausybės sudėtį. [[Liepos 18]] d. atvyko į Vilnių, bet dėl ligos nuo [[rugpjūčio 24]] iki [[lapkričio 6]] d. nevykdė savo pareigų. Po Prancūzų pralaimėjimo buvo prverstas pakartotinai išvažiuoti į emigraciją.
[[1782]] metais tapo Švento Stanislovo ordino kavalieriumi. [[1813]] metais gavo prancūzišką Garbingo legiono ordiną.
== Šeima ==
| |||