Neutroninė žvaigždė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 16:
== Savybės ==
Neutroninės žvaigždės [[temperatūra]] iš pradžių siekia 100 milijardų [[kelvinas|kelvinų]]. [[Neutrinas|Neutrinų]] spinduliavimas atima daug [[energija|energijos]] ir jau po metų temperatūra nukrinta iki 1 milijardo kelvinų. Jos yra šiek tiek panašios į baltąsias nykštukes, nes tiek vienos, tiek kitos susidaro susitraukiant mirusioms žvaigždėms. Tačiau neutroninės žvaigždės daug mažesnės už baltąsias nykštukes, tačiau jų masė gali siekti net 5 Saulių masę. Būtent dėl tokios masės kolapsas į neutroninę žvaigždę yra labai spartus ir smarkus. Greitai kolapsuojančios žvaigždės milžinės (daugiau nei 3 Saulių masės) viduje susidaro ypatingos sąlygos, kurioms esant protonai jungiasi su neigiamą krūvį turinčiais elektronais, ir taip susidaro
Viena iš neįprastų dangaus kūno savybių yra ta, kad didėjant masei, mažėja žvaigždės matmenys. Kaip ir baltosios nykštukės, jos taip pat turi ribinę masę, kurią viršijus gravitacinės jėgos „sutraiško“ neutronus ir žvaigždė kolapsuoja į [[juodoji skylė|juodąją skylę]]. Standartinės neutroninės žvaigždės (ne pulsaro ir ne magnetaro) sandara yra viena keisčiausių struktūrų Visatoje – kietas paviršius dengia viduje kunkuliuojančią karštą medžiagą, o virš jo laikosi labai plona karštos [[plazma|plazmos]] atmosfera. Neutroninės žvaigždės sukasi apie savo ašį sekundės dalių periodais, be to, jos turi labai stiprius magnetinius laukus, trilijonus kartų stipresnius už Saulės. Būtent dėl šių savybių identifikuojamos neutroninės žvaigždės. Nors jos ir labai karštos, tačiau visiškai mažos ir spinduliuoja per mažai šviesos, kad jas būtų galima pamatyti.
| |||