Šilkverpis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Šilkverpiai''' (''Bombyx mori'') - daugiausia [[Kinija (regionas)|Kinijoje]] paplitę [[drugiai]].

Šilkverpiai yra 32-38 mm pločio, balkšvi arba perlinės spalvos, per [[sparnas|sparnus]] eina ryškiai geltoni dryžiai.

Šilkverpių [[poravimasis]] trunka 6-8 valandas. Po to po kelių dienų patelė padeda apie 400 kiaušinėlių, o pati žūsta. Iš pradžių geltoni, kiaušinėliai tamsėja ir tampa pilkais. Kiekvienas kiaušinėlis yra ovalinės paplokščios formos, 1-1,5 mm dydžioilgio. Neapvaisinti kiaušinėliai išliekalieka geltonaisgeltoni ir išdžiūsta. Apvaisinti kiaušinėliai peržiemoja, kitais metais išsirita [[vikšras|vikšrai]], kurie vėliau iš vientiso [[šilkas|šilkinio]] siūlo suka sau [[kokonas|kokoną]], kuriame virsta drugiais[[suaugėlis|suaugėliais]].

[[Vikšras|Vikšrai]] yra rusvos ar gelsvos perlinės spalvos. Kai kurių veislių vikšrai yra juosvai pilki arba visai juodi. Ant trečioTrečio ir aštunto nugarinės pusės[[segmentas|segmentų]] žiedonugarinėje yra dvi pusmėnulio formos dėmės, nors kai kurios veislės[[veislė]]s jų neturi.

Po 30-35 dienų nuo išsiritimo vikšrai gali pradėti gaminti siūlus. Vikšras išleidžia ore greitai siūlu virstančią proteininębaltyminę medžiagą ir charakteringais galvos judesiais suka siūlus į kokoną. Kokoną sudaro vientisas iki 3000 m ilgio siūlas. [[Kokonas]] yra ištęstos ovalo fomos, vietinių Kinijos veislių - geltonas, japoniškų veislių - žalsvas, kitų veislių - baltas.

Specialiai šilko gamybai šilkverpių vikšrai auginami [[Kinija|Kinijoje]], [[Japonija|Japonijoje]], [[Indija|Indijoje]] ir pietų [[Europa|Europoje]]. Per kryžminimą gaunami skirtingų spalvų siūlai, pvz., auksinės spalvos arba kitų atspalvių. Šilkverpių auginimą komplkuoja tai, kad jie minta vien tik vienos rūšies augalo[[šilkmedis|šilkmedžių]] (''Morus'' gentis) lapais. Dėl to šio augalo lapai yra importuojami į Europą.