Barbarosos operacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S →Pietūs |
|||
Eilutė 150:
Kuo toliau į SSRS gilumą Vermachtas žygiavo, tuo daugiau problemų iškildavo – frontas taip išsiplėtė ir nutolo nuo Vokietijos, kad dalinius tapo vis sunkiau aprūpinti amunicija, maistu ar medikamentais. Pasipriešinimas taip pat nuolat didėjo. Iki rudens buvo užimtas Kijevas ir apsuptas Leningradas. Vermachtą nuo Maskvos skyrė 315 kilometrų. Vis dėlto, įvertinęs padėtį, Hitleris priėmė sprendimą nepulti Maskvos, o visas pajėgas siųsti į Ukrainą, kurioje gausu grūdų ir kitų maisto produktų. Savo sprendimą jis grindė tuo, jog jei Vokietija ir toliau laikysis esamo plano, kariai mirs iš bado, kaip kad mirė ankstesniame kare. Visa Ukraina buvo užimta rudenį.
Operacijos pradžios atidėjimas 4 savaitėms pasirodė lemtingas. Kai spalio 2 d. vermachtas vėl patraukė link Maskvos ([[operacija Taifūnas]]), stiprus sovietų pasipriešinimas, dideli nuostoliai, lietūs ir purvas bei neišvažiuojami keliai lėmė tai, kad pulti ėjosi labai lėtai.<ref
Sovietų nuostoliai buvo didžiuliai, tačiau Stalinas kreipėsi į patriotinius liaudies jausmus, kaip analogija su Napoleono invazija 1812 m. karas buvo paskelbtas [[Didysis Tėvynės karas|Didžiuoju Tėvynės karu]]. Nepaisant to, kad po kiekvienos didelės pergalės vokiečiai sunaikindavo didelę dalį sovietų armijos, kariniai sovietų rezervai atrodė neišsemiami, sparčiai stiprėjo karinė pramonė. Sovietai ėmėsi organizuoti ir partizaninę veiklą vokiečių pajėgų užnugaryje. Sovietams labai pasitarnavo jų agento [[Richard Sorge|Richardo Zorgės]] informacija apie tai, kad Japonija nesiruošia pradėti karo prieš Sovietų Sąjungą. Tai leido iš Azijos permesti dideles pajėgas į karo su Vokietija frontą.
|