Sarasvatė (Vedos): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 4:
'''Sarasvatė''' ({{sa|सरस्वती|Sarasvatī}}) – senovės [[arijai|arijų]] šventoji [[upė]] ir jos dievybė.
 
Pavadinimas Sarasvatė yra būdvardinis vedinys nuo žodžio ''saras'' ir reiškia „sraunioji, vandeningoji“ bei laikomas [[Avesta|Avestoje]] sutinkamo vandenvardžio ''Haraxvatī'' atitikmeniu. Žodis kildinamas iš indoiranėnų prokalbės ''*sáras-vat-ī'' („ežeringoji, turinti daug užutėkių“). Manoma, kad ji atitinka Avestos dievybę [[Ardvisura Anahita|AredvisurąArdvisurą Anahitą]].
 
Sarasvatė tapatinama su upe, tekėjusia šiaurės vakarų Indijoje. Ji minima greta [[Indas (upė)|Indo]] (''Sindhu''), Sarajos, [[Ganga|Gangos]], [[Jamuna|Jamunos]], Šutudri, Parušani upių (visos jos minimos gana vėlyvoje [[Rigveda|Rigvedos]] X.75 giesmėje). Aprašoma, kad jos pakrantėje gyvenę valdovai, žmonės. Jos motina – Sindhu (Indas). Pati Sarasvatė minima kaip maloninga, veržli, vandeninga, turinti septynias seseris, puikiausia iš upių ([[Ap (mitologija)|Ap]]), jų motina, tekanti iš kalnų į vandenyną, žaibo dukteris. Sarasvatė užpildo visą erdvę, prašoma jos ateiti į aukojimą iš kalnų, iš debesų. Vadinama dieviškąja, daimoniškąja (''asuri''). Sakoma, kad ji suteikia nemirtingumą, gydo [[Indra|Indrą]], valo, neša dovanas, didvyrius, palikuonis, pieną, žudo priešus. Sarasvatė turinti auksinius ratus, pulką žirgų, ji – dainių gynėja, šventos kalbos globėja. Dėl šios priežasties [[Brahmanos]]e Sarasvatė prilyginama [[Vač]], o vėliau tampa poetinio įkvėpimo, menų, muzikos deive (žr. [[Sarasvatė]]).