Fernand Léger: Skirtumas tarp puslapio versijų

| vardas = Fernanas LežeLežė<br />{{Fr|Fernand Léger}}

| mirties vieta = Žif-siur-IveteIvetė

'''Fernanas LežeLežė''' ({{fr|Fernand Léger}}, 1881 m. vasario 4 d., [[Aržantanas]] – 1955 m. rugpjūčio 17 d., Žif-siur-IveteIvetė) – XX a. [[Prancūzija|Prancūzijos]] tapytojas, dekoratorius, dizaineris, kino kūrėjas.

Josefas Fernanas Anri LežeLežė gimė 1881 m. vasario 4 d. [[Aržantanas|Aržantane]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. 1897 − 1899 m. mokėsi pas architektą [[Kanas|Kane]]. 1900 m. F. LežeLežė apsigyveno [[Paryžius|Paryžiuje]] ir dirbo pagalbiniu piešėju architektūriniams projektams. 1903 m. pradėjo lankyti užsiėmimus [[École des Beaux-Arts|Paryžiaus aukštojoje dailės mokykloje]]. Taip pat mokėsi Juliano akademijoje. Pirmieji F. LežeLežė kūriniai, datuojami nuo 1905 m., buvo įtakoti [[impresionizmas|impresionizmo]]. F. LežeLežė didelę įtaką paliko 1907 m. [[Polis Sezanas|P. Sezano]] retrospektyvinė paroda ir susipažinimas su ankstyvaisiais [[kubizmas|kubizmo]] [[Pablas Pikasas|P. Pikaso]] ir [[Žoržas Brakas|Ž. Brako]] darbais. Tarp 1911 ir 1914 m. F. LežeLežė kūriniai tapo vis labiau abstraktesniais, jo paletė susitraukė iki pagrindinių spalvų ir jis dažnai naudojo tik juodą ir baltą. 1912 m. jis pirmąkart eksponavo atskiroje parodoje ''Galerie Kahnweiler'' Paryžiuje.

1914 − 1917 m. F. LežeLežė tarnavo kariuomenėje [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo metu]] karo inžinieriu (saperiu). Buvo apnuodytas atakos [[Verdenas mūšis|Verdeno mūšio]] metu. 1917 m. jis nutapė „Kortų vakarėlį“, paremtą savo draugų kareivių eskizais, kuris buvo pirmuoju F. LežeLežė kūriniu, susijusiu su to meto gyvenimiškąja realybe. Nuo 1917 m. jo kūryboje prasidėjo „mechaninis“ periodas, kai paveiksluose objektai, įskaitant žmones, vaizduojami įvairių mechaniškų profilių formų. F. LežeLežė yra sukūręs tokių natiurmortų, statybų vaizdų. 1921 m. paveikslas „Trys moterys“ yra laikomas būdingu tokios tapybos pavyzdžiu.

Po 1920 m. F. LežeLežė bendradarbiavo su [[Blezas Sendraras|Blezu Sendraru]] kinematografijoje ir kūrė kostiumus, dekoracijas Rolf de Maré šokio kolektyvui ''Ballets Suédois'' („Švedų baletai“). 1924 m. F. LežeLežė sukūrė savo filmą ''Ballet mécanique'', kuris buvo sudarytas iš eilės nesusijusių fotografinių vaizdinių, kuriuos ruošė Man Ray, muziką sukūrė Dudley Murphy. 1924 m. F. LežeLežė įkūrė studiją su Amédée Ozenfant ir 1925 m. pristatė savo pirmuosius monumentaliuosius dailės kūrinius Korbiuzjė paviljone Tarptautinėje dekoratyviosios dailės parodoje. 1931 m. F. LežeLežė lankėsi [[JAV]]. 1935 m. [[Niujorko šiuolaikinio meno muziejus]] ir [[Čikagos meno institutas]] organizavo F. LežeLežė parodas.

[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] 1940 − 1945 metais F. LežeLežė gyveno [[JAV]]. Po to grįžo į Prancūziją, įstojo į [[komunizmas|komunistų partiją]]. Paskutinį gyvenimo dešimtmetį F. LežeLežė užsiėmė plačia menine veikla: iliustravo knygas, tapė monumentalias kompozicijas, kūrė vitražus, mozaikas, keraminę skulptūrą, scenos dekoracijas ir kostiumus. Jo projektais buvo: Notre-Dame de Toute-Grâce mozaikinis fasadas [[Aukštutinė Savoja|Aukštutinėje Savojoje]] (1949), [[mozaika]] Amerikiečių karių memoriale [[Bastonė]]je (1950) ir sienų tapyba [[JT|Jungtinių Tautų]] pastate Niujorke (1952). 1955 m. jis laimėjo Didįjį prizą [[San Paulas|San Paulo]] bienalėje. Fernanas LežeLežė mirė 1955 m. rugpjūčio 17 d. Žif-siur-IveteIvetė vietovėje piečiau Paryžiaus. Jo kūrybai būdingos industrializuotos vaizduojamų objektų formos ir kubizmo įtaka. 1960 m. [[Biotas|Bioto]] mieste, Prancūzijos pietuose, atidarytas F. LežeLežė vardo muziejus.

* [https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Fernand_Léger F. LežeLežė Wikimedia projekte]

* [http://www.moma.org/collection/artists/6624 F. LežeLežė kūriniai Niujorko šiuolaikinio meno muziejaus svetainėje]

* [http://www.fondationbeyeler.ch/en/collection/fernand-l-ger F. LežeLežė kūriniai Beyeler fondo svetainėje]