Haliucinogenai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Haliucinogenai''' ({{lot|halucinatio}}  – kliedesys + {{gr|γένος}}  – kilmė), '''psichodisleptikai''', '''psichozomimetikai'''  – medžiagos, galinčios paveikti [[pojūčiai|pojūčius]], [[mąstymas|mąstymą]] ar [[emocijos|emocijas]], sukeldamos tam tikrą sąmoningumo būseną, kuri apibūdinama kaip [[haliucinacija]]. Kaip vaistai, haliucinogenai dabar praktiškai nebevartojami.

Tiek anksčiau, tiek dabar haliucinogenai plačiai naudojami [[religija|religiniais]], savęs pažinimo tikslais, per apeigas. Tikima, kad jų pagalba galima keliauti laiku, susitikti su [[Dievas|Dievais]], įgyti [[telepatija|telepatinių]] sugebėjimų. [[XX amžius|XX amžiaus]] viduryje haliucinogeninių savybių turinčios medžiagos sulaukė susidomėjimo pasaulyje, buvo pradėti įvairūs eksperimentai. Buvo bandoma haliucinogenus pritaikyti medicinoje gydant priklausomybę [[Narkotikai|narkotikams]], psichikos ligas, o vėliau ir karinėje pramonėje.

}}</ref> Apie savarankišką ir nepriklausomą mąstymą daug rašė ir kalbėjo profesorius Timothy Leary, kuris dėl psichodelinių medžiagų propagavimo buvo suimtas Narkotinių Medžiagų Agentūros (DEA). Leary dirbo Harward'oHarward’o Universitete (1959-19631959–1963), kuriame jis dėstė psichologiją, bet buvo atleistas iš pareigų dėl to, kad neva nepasirodė skaityti savo paskaitų.

Psichodelikų veikimas gali būti labai skirtingas, priklausomai nuo nuotaikos, dozės, supančios aplinkos ir dar daugelio veiksnių. „Kelionė“ (taip vadinamas medžiagos poveikis, sukelti vaizdiniai ir potyriai) gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių parų. Kai kurie psichodelikai iškraipo tik vieną jutimą, pavyzdžiui, [[DIPT]] veikia žmogaus klausą.

Tai medžiagos, kurios taip pat sukelia haliucinacijas, nors ir visai kitu keliu. Užblokuojami [[receptorius|receptoriai]] ir dėl to pasiekiama [[sapnas|sapno]], [[transas|transo]] būsena. Iš esmės panaši smegenų būsena gali būti gaunama ir vartojant blokuojantiesiems haliucinogenams priešingai veikiančius  – ne blokuojančius, o kaip tik visus sveikuose smegenyse esančius „filtrus“ išjungiančiais  – psichodelikus. Tačiau būtina paminėti, kad potyrių visuma labai smarkiai skiriasi. Daugumą blokuojančiųjų haliucinogenų galima daug lengviau perdozuoti, lyginant su psichodelikais.

Anglų kalboje „tikrieji“ haliucinogenai vadinami ''deliriants'' ({{lt|sukeliantys kliedėjimą}}). Tai medžiagos, kurios veikdamos kaip [[Receptorinis antagonistas|receptoriai antagonistai]], sukelia tikroviškas haliucinacijas. Jeigu blokuojančiųjų haliucinogenų veikimą galima prilyginti [[Lucidiniai sapnai|lucidiniui sapnui]], tai „tikrųjų haliucinogenų“ poveikis labai primena [[Somnambulizmas|lunatizmą]].

Dauguma haliucinogenų yra nenuodingi arba nuodingi tik daug didesnėmis dozėmis už įprastines. Nors didelė dalis haliucinogenų neturi ilgalaikių toksiškų efektų, tokių medžiagų efektai gali būti nenuspėjami psichikai, nes kiekvienas žmogus reaguoja skirtingai. Naudoti haliucinogenus nepatariama jeigu žmogus turi prigimtį psichiniams sutrikimams. Tokiais atvejais gali pasireiški pirma psichozės būsena.<ref>{{cite web| url=http://www.jcu.edu.au/office/disability/psyckit/manual.html| title=Working and Studying with a Psychiatric Disability: The Manual| year=2003| publisher=James Cook University| accessdate=2006-05-10}}</ref> Taip pat yra pastebėta, kad LSD sukelia 5-HT_2A receptorių tankumo pokyčius, dėl kurių gali įvykti psichologiniai pokyčiai. <ref>

"Jis„Jis paaiškina man, kokias knygas skaityti,

''kiek žolės į tabaką įdėti''"“

Muzikoje yra žinomas stilius - – [[psichodelinis rokas]]. Tokiam žanrui, be įprasto [[rokas|roko]] bruožų, yra būdingi ilgi instrumentiniai [[solo]], įvairūs kompiuteriniai efektai, o taip pat žaismai su lėtinimu ir greitinimu, pavyzdžiui, garso klipas: