Čikagos lietuvių opera: Skirtumas tarp puslapio versijų

Garsusis kompozitorius ir dirigentas Richard Strauss taip apibūdinęs operą: “Opera„Opera yra vienas iš žymiausių žmogaus dvasios laimėjimų , tai aukščiausias civilizacijos žiedas”. Tuos žodžius galima pritaikyti ir Lietuvių Operai Čikagoje, prieš tris metus atšventusiai 50 metų veiklos sukaktį.

Tų dešimtmečių eigoje Lietuvių Opera Čikagoje pastatė daugiau kaip 30 pasaulinio masto kompozitorių, operų (kai kurios buvo kartojamos). Svarbiausia  – visos operos buvo dainuojamos tik lietuvių kalba, nors kartais pagrindinius vaidmenis atlikdavo kitataučiai solistai, o į chorą įsijungdavo lietuviškai nemokantys daininkaidainininkai.

1990  m. kovo 11-ąją, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir surgriuvussugriuvus “geležinei„geležinei uždangai”, į Lietuvių Operos pastatymus yra kviečiami daininkaidainininkai iš Lietuvos, tuo būdu publika, net neišvykusi iš Čikagos, gali susipažinti su geriausiomis Lietuvos operinio meno pajėgomis.

Lietuvių patarlė sako, kad “mažas„mažas grūdelis dideliu medžiu išauga”, taip ir Lietuvių Opera Čikagoje išaugo iš nedidelio – -40-ties daininkų dainininkų – vyrų dainos vieneto, Čikagos vyrų choro (pradžioje vadinto Čikagos Tremtinių vyrų choru), kuris susikūrė po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, iš pabėgėlių stovyklų Vokietijoje, atplūdus didžiajai lietuvių bangai.

Čikagos lietuvių vyrų choras savo veiklą pradėjo 1949 metų pabaigoje, vadovaujant muz. Alfonsui Gečiui, o choro valdybai pirmininkaujant Vytautui Radžiui. Pirmasis Vyrų choro koncertas, kartu su solistais  – Stasiu Baranausku (vėliau  – Baras), Jonu Vezneliu, Izabele Motekaitiene, suruoštas 1950m1950 m. spalio viduryje čekų “Sokol”„Sokol” salėje Čikagoje. Chorui akompanavo muz. Aleksandras Kučiūnas.

Pradžioje Vyrų choras pasitenkino tik koncertais, kurie publikos buvo labai palankiai sutinkami. 1954 metais choro vadovavimą perėmus buvusiam Vilniaus ir Kauno operų solistui Vladui Baltruševičiui, o 1955m1955 m. balandžio 24d. suruošus labai sėkmingą 5 metų sukakties paminėjimo koncertą, pradėta puoselėti mintį, kad choras yra pakankamai pajėgus pastatyti vientisinį veikalą, net operą. Ypač šią mintį siūlė choro valdybos pirm. Vytautas Radžius, nors diregentasdirigentas ilgai nesiryžo šio žingsnio žengti.

Lietuvių Operos pradžia Čikagoje laikytina 1956-ųjų metų liepos 7-oji, kai tą dieną vykusiame Vyrų choro valdybos posėdyje buvo pagaliau padarytas nutarimas statyti Giuseppe Verdi “Rigoletto”„Rigoletto”. Ši opera pasirinkta dėl to, kad joje dainuoja vien vyrai, o , be to, Vladas Baltrušaitis dar Lietuvoje buvo dainavęs pagrindinę “Rigoletto”„Rigoletto” partiją.

Verdi “Rigoletto”„Rigoletto” Maria gimnazijoje scenoje rampos šviesas išvydo 1957  m. kovo 30 d., o jos antrasis spektaklis įvyko toje pačioje salėje kovo 31 d. Tai buvo didelis įvykis Čikagos ir apskritai užsienio lietuvių kultūriniame gyvenime, plačiai nuskambėjęs visuomenėje ir labai teigiamai įvertintas mūsų spaudoje, nors galbūt tuo metu niekas netikėjo, kad Vyrų chorui pavyks pastatyti daugiau operų lietuvių kalba, juo labiau šį kultūrinį darbą tęsti pusšimtį metų!

Pirmojo sėkimingosėkmingo lietuviškos operos pastatymo pasėta sėkla ne tik greitai sudygo, bet įleido šaknis ir tarpiai augo. Tačiau netrukus buvo apsižiūrėta, kad būtina į chorą įjungti ir moteris, nes operų, parašytų vien vyrams dainininkams, nedaunedaug tegalima rasti.

Per eilę metų Lietuvių Operai vadovavo šie dirigentai: Aleksandras Kučiūnas  – 14 operų; Vytautas Marijošius  – 6 operos; Aloyzas Jurgutis  – 3 operos; Robertas Arūnas Kaminskas  – 5 operos; Bronius Kazėnas  – 1 opera; Julius Geniušas  – 1 opera; Vytautas Viržonis  – 4 operos. Ilgiausiai Lietuvių Operai Čikagoje yra vadovavęs muz. Alvydas Vasaitis  – 19 operų.

Nepaprasta ištverme pasižymėjo ir du ilgamečiai operos valdybos pirmininkai  – Vytautas Radžius, pirmininkavęs 36 metus ir Vaclovas Momkus pirmininkavęs 10 metų. Kiti pirmininkai ( Vilius Juška, Gediminas Kazėnas, Raimundas Korzonas, Alfredas Kulys, Kazys Skaisgiris, Vladas Žukauskas) šias pareigas ėjo po vienerius metus.

Pradžioje Lietuvių Operos Čikagoje pasisekimas buvo toks didelis, kad nepakako vien premjeros  – būdavo atliekami keturi ar kartais net daugiau spektaklių, kurie paprastai vykdavo seselių Kazimieriečių vadovaujamos mergaičių Maria gimnazijos salėje, Čikagos Marquette Park apylinkėje. Persikėlus į didesnės talpos Morton gimnazijos salę Cicero mieste, operų spektaklių skaičius žymiai sumažėjo ir dabar vyksta tik vienas pastatymas.

Nors buvo stengtasi statyti kiek galima daugiau lietuvių kompozitorių kūrinių, tačiau okupacijos metais jie buvo sunkiai prieinami. Tiesa, buvo pastatyta K.V. Banaičio „Jūratė ir Kastytis“, J. Kačinsko „Juodas laivas“ (libretas Algirdo Landsbergio); V Marijošiaus „Priesaika“  – (libretas pagal Balio Sruogos Milžino paunksmė), J. Gaidelio „Gintaro šaly“ (libretas Anatolijaus Kairio), Vytauto Klovos „Pelenai“, tačiau didžiausią įspūdį visiems paliko 1967  m. Čikagos miesto Operos rūmuose pastatyta J. Karnavičiaus „Gražina“, kurios partitūra gauta iš okupuotos Lietuvos „aplinkiniais keliais“. Dar vienas nepamirštamas Lietuvių Operos koncertas įvyko, 1965 metų birželio menėsį, minint skaudžios Lietuvos okupacijos 25-erių metų sukaktį. Operos choras su solistais ir Čikagos simfoniniu orkestru milžiniškoje McCormick salėje atliko Verdi „ Requiem“„Requiem“ ir Markaičio „Vilniaus varpai“. Dirigavo Aleksandras Kučiūnas.

Lietuvių Operai švenčiant 40 metų sukaktį Morton gimnazijos auditorijoje vėl buvo pakartota Kazio Viktoro Bainačio „Jūratė is Kastytis“ ( pirmą kartą statyta Maria gimnazijos salėje 1972m1972 m.), diriguojant Juliui Geniušui.

Kaip minėta, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Lietuvių Operai solistų nestokojo  – jie buvo pakviečiami iš Lietuvos. Į choro eiles įsijungė ir neseniai į Ameriką atvykę dainininkai ( kurie šiuo metu sudaro didžiajądidžiąją choro dalį), tad galime būti tikri, jog neseniai 50-metį atsventusiosatšventusios Lietuvių Operos veikla Čikagoje nesibaigs. 50 metį sukakties proga buvo linkima, kad V. Klovos „Pilėnai“ būtų tik įžanga į naujus veiklos dešimtmenčiusdešimtmečius, statant vis daugiau lietuvių kompozitorių kūrinių, supažindinant Amerikos Lietuvius su pajėgiausiais Lietuvos solistais, režisieriais, dailininkais.

Lietuvių Operos kolektyvą sudaro skirtingo amžiaus ir įvairių profesijų žmonės. Juos sieja vienas tikslas- meilė muzikai. Valdybos nariai, solistai, muzikos ir meno vadovai, choro nariai, bei operos choreografinės grupės šokėjai aukoja savo laiką ir energiją, siekdami išlaikyti daugiau nei prieš pusę amžiaus įkutąįkurtą organizaciją. Nuo pat pirmo, 1957 metais įvykusio operos pastatymo, buvo parodytas aukštas, profesinio rimtumo pasiruošimo lygis. Jis ne tik išlaikytas, bet dar ir patobulintas. Profesiniam, valstybės išlaikomam, teatrui reguliarus veiklos tęsimas yra normalus reiškinys, bet emigrantų tautinės grupės sukurtam laisvalaikio operos teatrui jo pastovumas vertinamas kaip išimtinis reiškinys.

Operos ar operetės pastatymų sąmatos siekia beveik šimtą tūkstančių dolerių. Finansinis apsirūpinimas sudaro pagrindą, be kurio nėra pasiekiamas joks rimtesnis meninis lygis. Bilietų pardavimas padengia tik 40% visų išlaidų. Lietuvių Opera neturi savo nuosavo teatro, todėl turi nuomoti salę, dekoracijas, kostiumus, samdyti orkestra orkestrą, ruostiruošti partitūras ir kita. Taip susidaro didelės išlaidos.

* Daina Miežlaiškis  – pirmininkė

* Lina Szollosi  – iždininkė

* Jūratė Grubliauskienė  – sekretorė

== ŠaltinisŠaltiniai ==

* [http://operalt.com/ Lietuvių opera Čikagoje]

[[Kategorija: Lietuvos operos teatrai]]