Dusetos: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Dusetos'''  – miestas [[Zarasų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, 25  km į vakarus nuo [[Zarasai|Zarasų]], [[Sartų RP|Sartų regioniniame parke]], prie [[Šventoji|Šventosios]] upės (aukštupy vadintos Duseta), [[Sartai|Sartų]] ežero pietinėje pakrantėje. [[Dusetų seniūnija|Seniūnijos]] centras, 2 seniūnaitijos (Kregždynės ir Šeškamiesčio). [[Dusetų urbanistinis draustinis]] (specifinė ilga, paežere išsidėsčiusi planinė ir erdvinė struktūra, architektūros paminklai).

Veikia [[Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija]] (su kraštotyros muziejumi nuo [[1975]]  m.), [[Dusetų specialioji mokykla]], biblioteka (nuo [[1937]]  m.), meno mokykla, paštas, kultūros centras, bankas (Lietuvos kredito unijos), [[Dusetų skulptūrų parkas]] (įrengtas [[2008]]  m. vasarą prie seniūnijos), žirgynas, Sartų regioninio parko direkcija ir lankytojų centras, keletas parduotuvių. Ant ežero nuo [[1905]]  m. kasmet vyksta žirgų lenktynės, yra [[hipodromas]]. Įkurtas [[Dusetų kraštovaizdžio draustinis]].

[[Duseta|Dusetos]] upė minima [[XIII a.]] [[VO|kryžiuočių]] kronikose. Dusetos minimos nuo [[1519]]  m. Išaugo iš [[Radvilos|Radvilų]] dvarui priklausančio kaimo (dabar [[Didžiadvaris]]), [[1580]]  m. (kitais šaltiniais  – [[1585]]  m. <ref>[http://pawet.net/library/history/city_district/data_people/ahulnaie/10a/%D0%A1%D1%86%D1%8B%D0%BF%D1%96%D1%91%D0%BD%D1%8B_%D1%96_%D0%9B%D1%96%D0%BC%D0%B0%D0%BD%D1%82%D1%8B.html Сцыпіёны і Ліманты]</ref>, kai nusipirko iš [[Jurgis Radvila|Jurgio Radvilos]]) atiteko [[Motiejus Rudamina|Motiejui Rudaminai]], nuo [[XVIII a.]] pabaigos iki [[1831]]  m. priklausė [[Pliateriai|Pliateriams]]. Miesteliu vadinamos nuo [[XVI a.]] pradžios, nuo [[1686]]  m. vadinamos miestu. Nukentėjo per švedų karus. [[1530]]  m. minima Dusetų [[žydai|žydų]] bendruomenė. [[1806]]  m., [[1862]]  m., [[1868]]  m., [[1905]]  m. ir [[1910]]  m. Dusetos degė.

1519  m. pastatyta medinė bažnyčia (perstatyta [[1774]]  m.). [[1530]]  m. įsteigta parapinė mokykla. [[1776]]  m. mokyklai pastatytas pastatas, bet [[1825]]  m. jis sudegė. [[1825]]  m. pastatytas naujas parapinės mokyklos pastatas, išlikęs iki mūsų dienų. [[1823]]  m. Dusetose buvo 3 skyrių mokykla, nuo [[1865]]  m. valdinė pradžios mokykla, nuo [[1928]]  m. 6 skyrių pradinė mokykla, nuo [[1940]]  m. progimnazija, nuo [[1951]]  m. vidurinė mokykla.

[[1831]]  m. ir [[1863]]  m. Dusetų apylinkėse veikė sukilėliai. 1831  m. [[Dusetų dvaras]] priklausė Cezariui Plateriui, kuris buvo [[Emilija Platerytė|Emilijos Platerytės]] pusbrolis, ir pastaroji būtent Dusetose pradėjo savo sukilėlės veiklą. Nuslopinusi sukilimą caro valdžia iš [[Pliateriai|Pliaterių]] atėmė Dusetas ir sugriovė dvaro rūmus. [[XIX a.]] pabaigoje buvo platinama [[spaudos draudimas|draudžiamoji lietuvių spauda]], įsteigta slaptų lietuvių mokyklų ([[1883]]  m. vienoje jų mokėsi 30 mokinių). [[1896]]  m. atidarytas paštas. 1905  m. susikūrė ginkluotas valstiečių raitelių ir pėstininkų būrys. [[1919]]  m. ties Dusetomis vyko vietos partizanų ir [[TLK|Lietuvos kariuomenės]] kovos su [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] daliniais.

[[1935]]  m. veikė pieninė, 2 garo malūnai, saldainių fabrikėlis. Dusetiškiai dalyvavo [[1941 m. birželio sukilimas|1941  m. birželio sukilime]], sukilėliai [[birželio 23]] d. užėmė miestelį. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] apylinkėse kovojo [[Vytauto apygarda|Vytauto apygardos]] [[Lokio rinktinė]]s Lietuvos partizanai. [[1950]]  m. Dusetos gavo miesto teises. [[1937]]  m. įkurta biblioteka, [[1947]]  m. įsteigta ligoninė, [[1981]]  m. ambulatorija, vaistinė, [[1951]]  m. atidaryti kultūros namai. <ref>{{VLE|V|- 229|}}</ref>

[[1980]]  m. prie [[Sartai|Sartų]] ežero kranto užfiksuotas didžiausias paros kritulių kiekis šalyje (250 mm). [[1999]]  m. patvirtintas [[Dusetų herbas]]. <ref> http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=87062</ref>

Miesto vardas  – hidroniminis, nuo [[Duseta|Dusetos]] upės daugiskaitos (Duseta buvo vadinamas [[Šventoji|Šventosios]] aukštupys). XX a. tarpukariu minimos kaip ''Dusėtos''.

Mieste stovi [[1888]]  m. pastatyta [[Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia]] su varpine (architektas [[Ustinas Golinevičius]]). Išlikusi XVIII a. barokinė varpinė (architektas A. Paraka). [[1928]]  m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas, [[1949]] ar [[1952]]  m. nugriautas, [[1989]]  m. atstatytas. Yra paminklai kraštiečiams poetui [[Paulius Širvys|Pauliui Širviui]], kalbininkui [[Kazimieras Būga|Kazimierui Būgai]] ([[1985]]  m., skulpt. [[Bronius Vyšniauskas]]), [[Ipolitas Užkurnys|Ipolito Užkurnio]] stogastulpis-paminklas P. Širviui (nuo [[1995]]  m.). Veikia dailės galerija (atidaryta [[1995]]  m.).

Nuo XIX a. pradžios žiemą Dusetose ant [[Sartai|Sartų]] ežero vyksta [[Arklys|žirgų]] lenktynės. Nuo 1905  m. jos vyksta kasmet, [[1955]]  m. paskelbtos respublikinėmis. Žiūrovų patogumui važiuotojai pradėjo lenktyniauti ratu, o nuo [[1933]]  m. lenktynių takas įrengiamas kaip hipodrome  – elipsės formos. Pastaruoju metu jos organizuojamos ne ant Sartu ezero ledo, o šalia esančiame hipodrome. Šventė sutraukia po keliasdešimt tūkstančių žiūrovų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Sovietmečiu lenktynių nugalėtojams buvo skiriamas kosmonauto [[Aleksejus Leonovas|Aleksejaus Leonovo]] įsteigtas SSRS lakūnų kosmonautų prizas.

Šventės ant [[Sartai|Sartų]] ledo tradiciškai organizuojamos nuo 1905  m., tačiau žinoma, kad pirmosios jų buvo surengtos dar XIX amžiuje. Pasakojama, kad lenktynių ant Sartų ežero pradžia buvusi tokia: Dusetose gyvenęs piktas ponas. Kartą pas jį atėjęs baudžiauninkas su gražuole nuotaka. Ponui ji patikusi, ir jis sugalvojęs paveržti merginą. Ponas pasiūlęs vaikinui palenktyniauti žirgais ant ežero ledo. Varžybų nugalėtojui turėjo atitekti mergina. Ponas pasikinkė savo eikliausius žirgus, o vaikinas lenktyniavo su sena kumele, kuria ir buvo atvažiavęs miestelin. Nežinia, kaip ten buvę, bet vaikinas laimėjo. Ponas baisiai perširdęs ir liepęs nugalėtoją nuplakti. Tačiau tuo metu ežero ledas po pono kojomis lūžęs ir gelmė jį prarijusi kartu su rogėmis ir žirgais.

[[2011]]  m. gyveno 717 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011  m. surašymo duomenys]</ref>

* [[Lietuviai]]  – 90,1 % (646);

* [[Rusai]]  – 6,83 % (49);

* Kiti  – 3,07 % (22).

[[2001]]  m. gyveno 914 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai 2001  m. surašymo duomenys]</ref>

* [[Lietuviai]]  – 92,23 % (843);

* [[Rusai]]  – 5,8 % (53);

* Kiti  – 1,97 % (18).

* Dusetos / Leokadija Lukošiūnaitė-Malcienė.  – Utena: Utenos spaustuvė, 2002.  – 350 p.: iliustr.  – ISBN 9955-513-30-6

* Dusetiškiai / Leokadija Lukošiūnaitė-Malcienė.  – Utena: Utenos spautuvė, 2003.  – 223 p.: iliustr.  – ISBN 9955-513-74-8

* Be užmaršties: leidinys apie Dusetų istoriją / [[Donatas Čepukas]].  – Vilnius: Petro ofsetas, 2008.  – 57 p.: iliustr.  – ISBN 978-9955-815-51-8

* [[Linas Broga]], 1925–2005. Atminimo knyga / Romana Brogienė.  – Vilnius: „Krantų“ redakcija, 2008.  – 501 p.: iliustr.  – ISBN 978-9955-857-03-7

* Zarasų kraštas: albumas / Alvydas Stauskas, fotogr. Rimantas Bikulčius, Rimantas Grigas, Zigmantas Jonikas ir kt.  – Vilnius: Standartų spaustuvė; Dusetos: Dusetų dailės galerija, 2011.  – 109 p.: iliustr.  – ISBN 978-9955-488-48-4

* Dusetų dailės galerija / Alvydas Stauskas.  – Utena: Utenos Indra, 2011.  – 47 p.: iliustr.  – ISBN 978-609978–609-8004-83-0

* Dusetų krašto fotografai: fotoalbumas / Alvydas Stauskas.  – Utena: Utenos Indra, 2012.  – 47 p.: iliustr.  – ISBN 978-609978–609-455-092-8

* [http://www.dusetukrastas.info http://www.dusetukrastas.info/index.html]