Osetinai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Osetinai''' - (oset. ''{{os|ирæттæ, irættæ''}}) - – iranėnų etninė grupė, nuo senovės gyvenanti [[Osetija|Osetijoje]]. Kalba [[osetinų kalba]] ([[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių šeimos]], [[Iranėnų kalbos|iranėnų]] šakos kalba). Dauguma - – [[Dvikalbystė|dvikalbiai]], kalbantys osetinų ir [[rusų kalba|rusų]] arba osetinų ir [[gruzinų kalba|gruzinų kalbomis]].

Dauguma osetinų yra [[stačiatikiai]], dalis - – [[sunitai]].

Pavadinimai ''Osetija'' ir ''osetinai'' kilę iš gruzinų kalbos. Senovėje rusai osetinus vadino ''ясь'', o XIV a. pabaigoje perėmė gruzinų pavadinimą ''osetinai''. Gruzinų kalboje Osetija yra ''Oseti'' (ოსეთი), osetinai -  – ''Osebi'' (ოსები). O vėliau šie pavadinimai per rusų kalbą pateko į kitas pasaulio kalbas.

Osetinai yra vieningos kilmės, tačiau istoriškai ir kultūriškai pradėję [[divergencija|diverguoti]].

Osetinai kilę iš [[alanai|alanų]] ([[sarmatai|sarmatų]] gentis). Apie 200  m. alanai atlaikė [[gotai|gotų]] invaziją ir tarp [[Donas|Dono]] ir [[Volga|Volgos]] įkūrė alanų karalystę [[Alanija|Alaniją]]. Alanų karalystė užėmė teritorijas, kuriose vėliau atsirado [[Čerkesija]] ir [[Šiaurės Osetija]]. Alanija buvo centralizuota [[monarchija]] su stipria kariuomene, išnaudojusi [[Šilko kelias|Šilko kelio]] privalumus.

<br />350-374  m. [[hunai]] sunaikino alanų karalystę. Alanų likučiai išliko kaip šių dienų osetinai. XII a. jie, veikiami Gruzijos ir [[Bizantija|Bizantijos]], tapo krikščionimis. Daug osetinų tapo musulmonais sunitais.

Mongolų užkariavimai išstūmė alanus iš jų gyventų teritorijų į Kaukazo priekalnes ir kalnus. 1774  m. Šiaurės Osetija atiteko Rusijai, ir šiaurės osetinams [[rusai]] ėmė daryti didelę įtaką, tuo tarpu pietų osetinai patyrė didelę [[gruzinai|gruzinų]] įtaką.

* ''digorai'' (oset. ''{{os|дигорон''}}, {{Ru|дигорцы}}). Digorams didelę įtaką darė greta gyvenę [[kabardinai]], iš kurių perėmė [[islamas|islamą]]. Šiais laikais digorai gyvena dviejuose Š. Osetijos rajonuose - – Digoros ir Irafo rajonuose. Digoros rajonas yra krikščioniškas, o dalis Irafo rajono yra musulmoniškas. Digorų dialektas yra senoviškiausias osetinų kalbos [[dialektas]]. Digorų tarmė turi literatūrinę formą, ja leidžiamos knygos ir laikraščiai, ja veikia dramos teatras. Digorai pirmą kartą paminėti VII a. „Armėnijos geografijoje“.

* ''ironai'' (oset. ''{{os|ирон''}}, {{Ru|иронцы}}), kurie dominuoja Šiaurės Osetijoje. Literatūrinė osetinų kalba yra pagrįsta ironų tarme.

Pietų Osetijos osetinus kartais vadina ''kudarais'' (oset. ''{{os|къудайраг''}}, {{Ru|кударцы}}), pagal Kudaro tarpeklio pavadinimą. Iš tikrųjų pietų osetinai sudaro kelias etnines grupes, kurios kalba skirtingomis ironų tarmės šnektomis. 1801  m. Rusija aneksavo Gruziją. [[Tifliso gubernija|Tifliso gubernijoje]] 1846-1859 1846–1859 m. buvo Osetinų apygarda. 1922  m. [[Gruzijos TSR]] buvo sudaryta Pietų Osetija.

* Vasilijus Abajevas ({{Ru|Васи́лий Ива́нович Аба́ев}}, oset. ''{{os|Абайты Васо''}}; 1900.12.02-2001.03.12) - – garsus [[lingvistika|lingvistas]] iranistas.

* Valerijus Gergijevas ({{Ru|Вале́рий Абиса́лович Ге́ргиев}}, g. 1953) — – dirigentas, buvęs [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] Marijos teatro dirigentas ir vadovas, dabar - – Londono simfoninio orkestro vyriausias dirigentas.

* Jurijus Kučijevas ({{Ru|Ю́рий Серге́евич Кучи́ев}}, oset. ''{{os|Кучиты Юрий''}}; 1919.08.26-2005 .12.14) - – poliarinis [[laivo kapitonas|kapitonas]], kuris pirmasis antvandeniniu laivu pasiekė [[Šiaurės ašigalis|Šiaurės ašigalį]].

* [[Isa Plijevas]] ({{Ru|Исса́ Алекса́ндрович Пли́ев}}, oset. ''{{os|Плиты Иссæ''}}; 1903.12.12-1979.02.02) - – pagarsėjęs [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] kavalerijos generolas. [[Armijos generolas]], dukart [[Tarybų Sąjungos Didvyris]], Mongolijos Liaudies respublikos Didvyris.

* Arsenas Fadzajevas ({{Ru|Арсен Сулейманович Фадзаев}}, g. 1962) - – garsus imtynininkas. Dukart olimpinis čempionas, šešiskart pasaulio čempionas. 2003  m. pripažintas vienu iš 5 geriausių XX a. imtynininkų [[Laisvosios imtyn4s|laisvosiose imtynėse]].