Jahvė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n. |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Zeus Yahweh.jpg|thumb|240px|Persiška drachma, kaip spėjama galimai vaizduojanti Jahvę]]
'''Jahvė''' arba '''''
Dėl [[Dekalogas|Dekaloge]] įtvirtinto draudimo tarti Dievo vardą be reikalo, pagal judėjų įstatymus vardas Jahvė užrašomas keturiomis hebrajiškomis priebalsėmis (tetragramatonu). Pasakojama, kad Jahvės vardą kartą per metus (Apsivalymo dieną) ištardavo bet taip, kad aplinkiniai negirdėtų, vyriausiasis šventikas. Tuo tarpu Dievo vardo skambesio paslaptis būdavo perduodama vyriausiojo šventiko giminėje. Nuo [[III a. pr. m. e.]] vardas Jahvė buvo paverstas visišku [[tabu]], o jo vietoje skaitant šventraščius būdavo tariamas žodis ''Adonai'' (“Viešpats"). Dėl to, kai [[VII a.]] mazoretai atliko Biblijos teksto įbalsinimą (balsių įterpimą į tik priebalsėmis žymėtą tekstą), radę žodį YHWH (o jis visoje Biblijoje sutinkamas >7000 kartų), jam pridėdavo žodžio ''Adonai'' balses. Todėl viduramžių krikščioniškoje tradicijoje atsirado Dievo vardo skaitymas kaip
Tradicinis Rašto aiškinimas ir šiuolaikiniai (patvirtinti nebiblijinių graikiškų, asiriškų-babilonietiškų ir kt. šaltinių) tetragramos skaitymą „Jahvė“ kildina visų pirma iš paties biblijinio Dievo paaiškinimo „Aš esmi [esąs]“ ir jame esančio veiksmažodžio ''hyh/hwh'', reiškiančio „esėti, būti, gyventi“.
|