Jungtinių Tautų Organizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Syum90 (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 86.100.132.105 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{| class="toccolours" border="1" cellpadding="4" style="float:right; margin: 0 0 1em 1em; border-collapse: collapse; font-size: 95%; width: 250px;"
|+ style="font-size: larger; margin-left: inherit; "|'''United Nations<br />لأمم المتحدة<br />联合国<br />Organisation des Nations unies<br />Организация Объединённых Наций<br />Organización de las Naciones Unidas'''
|- style="text-align: center;"
| colspan="2" |
[[Vaizdas:UN_flag.png|100px|JTO vėliava]] [[Vaizdas:Emblem of the United Nations.svg|100px]]<br />
[[JTO vėliava]] JTO emblema
[[FileVaizdas:United Nations Members.svg|United Nations Members|300px]]
|-
|'''Devizas'''
|Tai jūsų pasaulis
|-
Eilutė 20:
|-
| '''Nariai'''
| 193 (paskutinis narys  – [[Pietų Sudanas]])
|-
| '''Būstinė'''
Eilutė 30:
|}
 
'''Jungtinių Tautų Organizacija''', ''JTO'' (anksčiau vadinta ''Suvienytųjų Nacijų Organizacija'' arba ''SNO'')  – tarpvalstybinė organizacija, kurią sudaro 193 [[valstybėJungtinių Tautų valstybės narės|valstybės narės]]s, t. y. praktiškai visos pripažintos nepriklausomos [[valstybė]]s (išskyrus [[Vatikanas|Vatikaną]], nepripažintą [[Taivanas|Taivaną]] ir [[Kosovas|Kosovą]]). [[Lietuva]] į JTO priimta [[1991]] metų [[rugsėjo 17]] dieną.
 
== Istorija ==
Jungtinių Tautų Organizacijos įkūrimo idėja kilo Antrojo pasaulinio karo metu, [[Teherano konferencija|Teherano konferencijoje]], vykusioje [[1943]] metais. Pagrindinis idėjos propaguotojas buvo JAV prezidentas [[Franklinas Ruzveltas]]. [[1944]] metų antrojoje pusėje [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[Kinija|Kinijos]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]], [[JAV]] ir [[TSRS]] atstovai [[Vašingtonas|Vašingtone]] nustatė naujosios organizacijos paskirtį, tikslus ir veikimo būdus.
 
[[1945]] metais, pasibaigus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], Jungtinių Tautų Organizaciją (sutrumpintai  – JTO arba Jungtinės Tautos) įkūrė [[Jungtinių Tautų chartija|Jungtinių Tautų chartiją]] pasirašiusi 51 valstybė.
 
[[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu JTO pastangos spręsti konfliktus tarp valstybių buvo varžomos TSRS bei JAV konfrontacijos. Vien tik TSRS [[veto|vetavo]] 124, o JAV  – 82 sprendimus iš visų 270 vetuotų sprendimų.
 
Po Rytų-Vakarų konflikto pabaigos JTO ženkliai padidino savo įtaką. JT Saugumo Tarybai, kuriai pagal JT Chartijos VII skyriaus 39 straipsnį esant „grėsmei taikai“ suteikiama teisė imtis prievartos priemonių, įskaitant ir karines akcijas, atsirado platesnės veiklos galimybės. Po [[1988]] metų buvo nuspręsta įsteigti virš 20 taikos misijų, nors per ligtolinį laikotarpį vykdytos tik 13 misijų. [1]
Eilutė 53:
 
Nuo [[1990]] metų, siekdamos parengti išsamią ir teisiškai pagrįstą plėtros darbotvarkę, Jungtinės Tautos rėmė daugybę pasaulio viršūnių susitikimų ir pasaulinių konferencijų. Prasidėjus [[3 tūkstantmetis|trečiajam tūkstantmečiui]], Jungtinių Tautų generalinis sekretorius sukvietė 147 valstybių ir vyriausybių vadovus į Tūkstantmečio viršūnių susitikimą. Jungtinių Tautų
tikslas  – kreiptis į pasaulio lyderius ir paprašyti dar kartą patvirtinti jų apsisprendimą kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, įveikti [[AIDS]], [[maliarija|maliariją]] ir kitas ligas, dirbti taikos labui ir padėti mažiausiai išsivysčiusioms šalims siekti pažangos. Be įsipareigojimų savo valstybėms pasaulio vadovai pripažino kolektyvinę atsakomybę išsaugoti žmogiškojo orumo principus. Be to, valstybių bei vyriausybių vadovai pareiškė, kad pagrindinis šiandieninio pasaulio tikslas  – užtikrinti, kad [[globalizacija]] taptų pozityvia viso pasaulio tautų varomąja jėga. Taigi buvo suformuluoti šie tūkstantmečio tikslai:
* Panaikinti ypač didelį [[skurdas|skurdą]] ir [[badas|badą]];
* Užtikrinti visapusišką pradinį ugdymą;
Eilutė 76:
 
== Generaliniai sekretoriai ==
* 1945–1946  m. [[Gledvinas Džebas]] ([[Jungtinė Karalystė]])
* 1946–1952  m. [[Triugvė Li]] ([[Norvegija]])
* 1953–1961  m. [[Dagas Hamaršeldas]] ([[Švedija]])
* 1961–1971  m. [[U Thantas]] (Birma; dab. [[Mianmaras]])
* 1972–1981  m. [[Kurtas Valdheimas]] ([[Austrija]])
* 1982–1991  m. [[Chavjeras Peresas de Kueljaras]] ([[Peru]])
* 1992–1996  m. [[Butrosas Butrosas Galis]] ([[Egiptas]])
* 1997–2006  m. [[Kofis Ananas]] ([[Gana]])
* nuo 2007  m. [[Ban Ki Munas]] ([[Pietų Korėja]])
 
== JT specialiosios agentūros ==
Eilutė 112:
Jungtinės Tautos savo struktūroje turi nemažai padalinių, daugiau ar mažiau susijusių su [[aplinkos apsauga|aplinkos apsaugos]] klausimais. Iš jų tiesiogiai tokio pobūdžio problemas sprendžia [[Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programa|Aplinkos apsaugos programa]], kartais bendradarbiaudama su [[Jungtinių Tautų Vystymo programa|Vystymo programa]]. Aplinkosaugos klausimai nagrinėjami ir komisijose, kaip kad [[Jungtinių Tautų Subalansuotos plėtros komisija|Subalansuotos plėtros]] arba [[Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija|Europos ekonominėje komisijoje]]. [[Jungtinių Tautų Miškų forumas|Miškų forumas]] taip pat gali būti siejamas su šia sritimi.<ref>Elizabeth R. DeSombre. Global environmental institutions. Taylor & Francis, 2006, p. 7-8</ref>
 
Siekdamos vystyti tarptautines aplinkosaugos institucijas Jungtinės Tautos organizuoja didelio masto konferencijas. Pradedant 1972  m. vykusia [[Žmogaus aplinkos konferencija]], jos vyksta kas dešimt metų.
 
* 1972  m. - – [[Žmogaus aplinkos konferencija]] ([[Stokholmas]])
* 1982  m. - – [[Stokholmas+10]] ([[Nairobis]])
* 1992  m. - – [[Aplinkos ir plėtros konferencija]] ([[Rio de Žaneiras]])
* 2002  m. - – [[Žemės susitikimas dėl darnios plėtros]] ([[Johanesburgas]])
* 2012  m. - – [[Konferencija dėl darnios plėtros]] ([[Rio de Žaneiras]])
 
Šių konferencijų metu buvo susitarta dėl daugelio svarbių tarptautinių konvencijų, kaip kad [[Biologinės įvairovės konvencija|Biologinės įvairovės]], [[Bendroji klimato kaitos konvencija|Bendrosios klimato kaitos]], [[Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija|Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų]], [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos]], [[Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija|CITES]] ir kitų.