Menas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Menai''' - – viena iš svarbiausių [[kultūra|kultūros]] dalių, sudaryta iš daugybės [[disciplina|disciplinų]]. Ši sąvoka yra platesnė nei "„''[[menas]]''"“, kuri dažniausiai suprantama, kaip [[vizualiniai menai]] (dailė, architektūra ar amatai). Menai apima vaizduojamąjį meną, literatūrą, scenos menus, taip pat [[muzika|muziką]], [[kinas|kiną]], [[šokis|šokį]], ir net madą.

[[Vaizdas:Quatrain on Heavenly Mountain.jpg|thumbnail|175px|''Quatrain on Heavenly Mountain'', Imperatoriaus Gaozong iš Song dinastijos (1107–1187) ; Albumo lapas ant šilko.]]

* [[Senovės Graikija#kultūra|Graikija]]

Rytų menai panašūs stiliumi į Vakarų viduramžių menus, tai yra [[koncentracija]] į paviršiaus dizainą ir spalvą (aiškios spalvos - – raudona: raudona mantija, o ne spalvų [[variacija|variacijos]] šviesos, [[šešėlis|šešėlių]] pagalba. Rytų menai dažnai vietinės spalvos iškeliauja už šalies ribų. Tai liudija [[Indija|Indijos]], [[Idėja|Tibeto]] ir [[Japonija|Japonijos]] meno kultūra. Religinis [[Islamas|islamo]] menas draudžia [[Ikonografija|ikonografiją]] ir kaip nors išreikšti religines idėjas meno pagalba.

Fiziniu kūnu ir racionalumu neabejojantys [[19 amžiaus švietimas]] buvo sutrikęs, kai įvyko tokie atradimai, kaip [[Albert Einstein|Alberto Einšteino]] realiatyvumo teorija ir nauja psichologija pagal [[Sigmund Freud|Zigmundą Froidą]]. Be šių atradimų vyko ir neregėta technologijų plėtra. Paradoksalu, naujų išraiškų plėrąplėtrą įtakojo ir senovės genčių menas [[Afrika|Afrikoje]], [[Okeanija|Okeanijoje]]. Tuo rėmėsi [[Paul Gauguin]], [[Pablo Picasso]], kubistai, futuristai ir kt.

Viduramžių [[Universitetas|universitetuose]] buvo dėstomi ''Artes Liberales'' ([[laisvieji menai]]), kuriuos sudarė trys dalys: [[gramatika]], [[retorika]] ir [[logika]]. Vėliau [[Aritmetika|aritmetikos]], [[geometrija|geometrijos]], [[muzika|muzikos]] ir [[astronomija|astronomijos]] kursas. Nebuvo pamirštas ir ''[[Artes mechanicae]]'' (mechanikos menas) į kurio mokslu įėjo [[metalas|metalo]] apdirbimas, [[ūkininkavimas]], [[maistas|maisto]] ruošimas, [[verslas]], drabužių ir audinių gaminimas. Šiuolaikiniai skirtumai tarp meno ir meno įgūdžių nepakito iki pat Renesanso.

'''Piešimas'''  – priemonė kurti vaizdą, naudojantis bet kurias priemones ir technologijas. Jis paprastai susijęs su [[ženklai]]s ant paviršiaus taikant įspaudimo priemonę. Pagrindinės priemonės: grafitinis [[pieštukas]], [[plunksna]], [[rašalas]], [[teptukai]], [[vaškas]], spalvoti pieštukai, pastelės. Skaitmeniniai įrenginiai, kurie imituoja šių priemonių poveikį, irgi plačiai naudojami.

{{main|architektūraArchitektūra}}

'''Architektūra''' (iš graikų: {{gr|αρχη =}} ''vyriausiasis, vadovaujantis'' ir ''τεκτων ='' ''statybininkas, dailidė'') - – [[pastatas|pastatų]] projektavimo [[menas]] ir [[mokslas]]. Pagrindiniai architektūros tikslai yra formuoti aplinkos erdvę, projektuoti [[Statinys|statinius]] bei jų kompleksus. Plačiąja šio žodžio reikšme architektūros objektas yra žmogaus gyvenamosios aplinkos planavimas ir organizavimas, pradedant miestų planavimu, landšafto architektūra ir baigiant interjero dizainu.

Kaip akademinė disciplina architektūra paprastai skirstoma į dvi pagrindines šakas: [[Urbanistika|urbanistiką]] ir [[tūrinė architektūra|tūrinę architektūrą]]. Architektūrinis projektavimas, skirtingai nuo [[Septyni laisvieji menai|laisvųjų menų]], yra priklausomas nuo daugelio techninių, fizinių, teisinių, socialinių ir klimato faktorių, lemiančių galutinį projektą. Tačiau skirtingai nuo [[mokslas|taikomųjų mokslų]] ar [[inžinerija|inžinerijos]], iš architektūros tikimasi ne tik techninio sprendimo ir funkcionalumo, bet taip pat ir estetinių principų laikymosi. Architektūros kūrimo procesas apima priemones, naudojamas tradiciniuose menuose  – skulptūroje ir tapyboje  – [[erdvė|erdvę]], formą, [[tūris|tūrį]], [[tekstūra|tekstūrą]], [[spalva|spalvą]], [[šviesa|šviesą]], [[šešėlis|šešėlį]]. Dėl šių aspektų pasireiškimo architektūrinis projektavimas tradiciškai laikomas kūrybiniu procesu, o architektūra bendruoju atveju priskiriama prie meno šakų.

[[Vaizdas:Mona Lisa, by Leonardo da Vinci, from C2RMF retouched.jpg|thumb|right|thumb|175px|[[Mona LisaLiza]] yra viena iš labiausiai atpažįstamų tapybos kūrinių iš Vakarų pasaulio.]]

'''Tapyba''' - – vaizduojamosios [[dailė]]s šaka, kurioje meninis vaizdas kuriamas [[plokštuma|plokštumoje]] įvairių spalvų [[dažai]]s. Tapybos kūrinio [[kompozicija|kompozicijos]] elementai: [[koloritas]], [[piešinys]], šešėliavimas, potėpis, [[faktūra]]. Svarbiausia išraiškos priemonė yra spalva - – ji atlieka vaizduojamąją ekspresinę ir dekoratyvinę funkcijas. Tapyba grindžiama lokaliųjų spalvų ir valiorų deriniais arba refleksų ir tonų santykiais. Spalva yra labai [[subjektyvumas|subjektyvus]] dalykas, bet turi pastebimą psichologinį poveikį, nors jie gali skirtis nuo skirtingų kultūrų.

Tapybos vaizdas gali būti plokštuminis, suformuotas linijomis ir dažų dėmėmis, arba iliuzinis, paremtas perspektyvos principais. Stambesnėms tapybos kompozicijoms neretai pasitelkiamos parengiamosios priemonės ([[eskizas]], [[etiudas]], [[kartonas]]). [[Medis]], [[drobė]], [[popierius]] ar kitas kūrinio pagrindas dažniausiai gruntuojamas, po to ant jo tapoma dažais, kurie skiedžiami [[skiediklis|skiedikliu]]. Pagal medžiagas ir tapymo būdą skiriama tapybos technika; pagal funkcijas ir meninio vaizdo pobūdį - – molbertinė tapyba, [[sienų tapyba]], [[miniatiūra]]; pagal vaizdo santykį su tikrove - – figūrinė ir abstrakčioji tapyba.

Terminas '''literatūra''' gali būti taikomas tiek pavieniams rašytiniams kūriniams, tiek ir apimant visus rašytinius viso pasaulio, tam tikros kultūros ar tam tikros epochos kūrinius. Terminas kilęs iš [[lotynų kalba|lotyniško]] žodžio ''littera'', reiškiančio raidę arba "individualaus„individualaus pobūdžio raštas (laiškas)"“.

[[literatūra|Literatūros]], kaip ir kitų menų kūriniai skirstomi į tam tikras grupes - – literatūros rūšis. Jau nuo [[antika|antikos]] laikų samprotaujama apie tris pagrindines literatūros rūšis. Tai [[epika]], [[lyrika]] ir [[drama]]. Šios rūšys viena nuo kitos skiriasi kalbinės raiškos, žmogaus vaizdavimo pobūdžiu. Epikoje vyrauja pasakojimas, jos žanrai: [[epas]], [[esė]], [[romanas]], [[apysaka]], [[apsakymas]]. Tuo tarpu dramoje svarbiausią vaidmenį užima veiksmas. Jos žanrai - – [[tragedija]], [[komedija]], [[tragikomedija]], [[drama]] (siaurąją prasme). Lyrika - – jausmų ir minčių raiškos menas, jos žanrai - – [[eilėraštis]], [[sonetas]], [[trioletas]].

Į vaizduojamąjį meną įtrauktos šios meno formos: [[akrobatika]], [[komedija|komedijos]], [[šokiai]], [[magija]], [[muzika]], [[opera]], [[operetė]], [[žonglieriai]], [[kovos menai]].

Menininkai, kurie dalyvauja šių meno kūrime ir vaizdavime prieš [[auditorija|auditoriją]] yra vadinami atlikėjais, dalyviai, [[komikas|komikais]], šokėjais, [[muzikantas|muzikantais]] ir [[dainininkas|dainininkais]]. Atlikėjai dažnai keičia savo išvaizdą [[kostiumas|kostiumų]] ir [[makiažas|makiažo]] pagalba. Yra ir specializuotų meno formų, kur menininkai atlieka savo kūrinį tiesiogiai auditorijai - – tai vadinama [[performansas|performansu]]. Dauguma performansų apima tam tikras plastikos formas. Šiuolaikinio šokio era yra kartais priskiriama prie plastikos meno.

{{main|muzikaMuzika}}

'''Teatras'''  – (iš [[prancūzų kalba{{fr|pr]]. ''théâtre''}}; [[Lotynų kalba{{la|lot]]. ''theatrum''}}; [[Graikų kalba{{gr|gr]]. ''théatron''}} vieta, skirta parodymui; v. ''theasthai'' pasižiūrėti) meninės išraiškos priemonė, išorinio ir vidinio pasaulio įvykių atvaizdavimas [[scena|scenoje]], dalyvaujant artistams ([[aktorius|aktoriams]]) bei [[publika]]i.

Teatro veiksmo metu pasakojama istorija, naudojant kombinacijos tarp žodžio, gesto, muzikos, šokio, garso. Ir spektaklis - – naudoja bent vieną ar daugiau šių elementų. Be standartinio aprašomojo [[dialogas|dialogo]] stiliaus, teatras imasi ir kitokių formų: [[opera|operos]], [[baletas|baleto]], pantomimos, [[kabuki]], klasikinių Indijos šokių, kinų operos.

{{main|šokisŠokis}}

* Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. 7 tomas, 1981, 640 p.

* [http://hotart.2ya.com/ HotArt - – Tapybos ir dailės kūrinių pavyzdžiai]