Gvadalupės sala: Skirtumas tarp puslapio versijų

Salos plotas 243,988 km². Jos forma pailga, iš šiaurės į pietus besitęsianti 35 km, didžiausias plotis 9,5 km. Aukščiausias vulkaninės kilmės kalnas salos šiaurės rytuose – [[Augustos kalnas]], 1,298(1298 m), kuris yra jaunesnis už antrą pagal aukštį, taip pat vulkaninės kilmės kalną esantį salos pietuose – El Pikačo (975 m.). Palei salos pietvakarius, šiaurę ir vakarus yra grupė mažesnių salelių.

Nuo jūros lygio iki 800 m aukštyje vyrauja labai sausas, pusiau karštas klimatas su +18 +2218–22 °C temperatūros metiniu vidurkiu. Virš 800 m aukštyje klimatas labai sausas, šilčiausiame metų mėnesyje, temperatūra daugiau kaip +22 °C.

Saloje nemažai endeminių [[Augalai|augalų]] rūšių. Jos šiaurės viduryje, 800–1000 m aukštyje auga endeminių [[Gvadalupinis kiparisas|gvadalupinių kiparisų]] (''Cupressus guadalupensis'') [[miškas]], kuriame išlikę apie 4000 senų [[Medis|medžių]]. Šiaurės vakaruose, 400–900 m aukštyje auga endeminių [[Gvadalupinė palmė|gvadalupinių palmių]] (''Brahea edulis'') [[giraitė]]. Salos šiaurinėje, šiaurės rytų dalyje, iki 1000 m aukščio auga endeminių, retų [[Spindulinė pušis|gvadalupinių spindulinių pušų]] (''Pinus radiata'' var. ''binata'') debesų miškas, kartu tarp jų augančiais ''[[Quercus tomentella]]'' ąžuolais. Saloje auga ''[[Coreopsis gigantea]]'', ''[[Perityle emoryi]]'', ''[[Cylindropuntia prolifera]]'' [[Kaktusiniai|kaktusai]] ir kiti [[augalai]]. Žemiau, salos [[endemizmas|endeminių]] augalų sąrašas: