19:05, 7 kovo 2015 versija taisyti Homobot (aptarimas \| indėlis) Botai 420 315 keitimai S Šalinamas Link GA šablonas. ← Prieš tai darytas keitimas		17:31, 4 liepos 2015 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 530 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: pavadinimas={{PAGENAME}}\| vietinisPavadinimas='''Wallis-et-Futuna'''\| kilm=Voliso ir Futūnos\| žemėlapis=Wallis and Futuna on the globe (Polynesia centered).svg\| vėliava=Flag of Wallis and Futuna.svg\| Eilutė 10: sostinė=[[Mata Utu]]\| didžiausiasMiestas=Mata Utu\| valdovų=02\| titulas1=Prancūzijos prezidentas\| pavardė1=[[François Hollande]]\| titulas2=Administratorius\| pavardė2=Michel Aubouin\| titulas3=-\| pavardė3=-\| plotoVieta=-211\| plotas=274\| vandens=\| gyvMetai=[[~~2008~~2013]]\| gyventojuVieta=-228\| gyventoju=1312 ~~445~~197\| gyventojuTankis=49\| tankumoVieta=-125\| BVPMetai=-2005\| BVPVieta=-\| BVP=-188 mln.\| BVPValiuta=-US$\| BVPGyventojui= 12 640\| BVPGyventojuiVieta=-\| valiuta=[[CFP frankas]]\| laikoJuosta=[[UTC+12]]\| vasarosLaikas=-\| nepriklausomybėsĮvykis=\| Eilutė 40: telKodas=681 }} '''Volisas ir Futūna''' ({{fr\|Territoire de Wallis et Futuna}}), polin. ''Telituale o Uvea mo Futuna'') – [[Prancūzija]]i priklausanti užjūrio teritorija, turinti savivaldos statusą. Tai dvi salų grupės [[Ramusis vandenynas\|Ramiojo vandenyno]] pietvakariuose (salos priklauso vakarų [[Polinezija]]i): * [[Volisas\|Voliso]] (''Wallis'') sala arba Uvea. * [[Futūna\|Futūnos]] (arba Horno (''Horne'')) salos – Futūna ir Alofis (''Alofi''). Bendras teritorijos plotas 274 km². Gyventojų - – 15435. Administracinis centras – [[Mata Utu]] (Uvea saloje). == Etimologija == Eilutė 49: == Istorija == Apie XII a. Uvea, Futuna ir Alofi salos buvo įtrauktos į [[Tongos imperija\|Tongos imperijos]] hegemonijos sferą, čia buvo sukurta administracija, salos mokėjo duoklę. Apie Tongos įtaką byloja ir architektūrinis palikimas - – vienas žymiausių salų kultūros paminklų yra Tongos tvirtovė [[Talietumu]]. Tikriausiai apie XVI a. saloms galiausiai pavyko tapti nepriklausomomis nuo Tongos. Čia susikūrė trys atskiros valstybėlės, valdomos vietos vadų. Tai buvo [['Uvea]] (Voliso saloje, valdoma [[Lavelua]] linijos), [[Alo]] (Futūnos rytinė dalis ir Alofi sala, valdoma [[Tui Agaifo]] linijos) ir [[Sigave]] (Futūnos vakarinis trečdalis, valdomas [[Sau]] linijos). Visos trys karalystės išliko iki mūsų dienų kaip administraciniai vienetai ir išlaikė savo dinastijas. Salas [[XVII amžius\|XVII]]-[[XVIII amžius\|XVIII]] a. atrado olandai ir anglai. Labiausiai čia įsitvirtino prancūzų misionieriai, kurie apkrikštijo vietos vadus. Kilus neramumams, [[1842]] m. jie paprašė Prancūzijos protekcijos. [[1887]] m. Prancūzija pasirašė protekcijos sutartį su Uvea karalyste, o kitais metais - – su Alo ir Sigave. Taip salos tapo protektoratu, valdomu iš [[Naujoji Kalėdonija\|Naujosios Kaldonijos]]. [[1917]] m. joms suteiktas kolonijos statusas, nors kolonija išliko pavaldi Naujajai Kaldonijai. [[1959]] m. gyventojai referendume nubalsavo už tai, kad salos būtų paskelbtos užjūrio teritorija ir [[1961]] jos tapo atskira valda. == Ekonomika ==

Volisas ir Futūna: Skirtumas tarp puslapio versijų