Atliekų tvarkymas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Atliekų tvarkymas'''  – paprastai nuo žmogaus veiklos atlikusių medžiagų ([[atliekos|atliekų]]) surinkimas, pervežimas, apdirbimas, perdirbimas ar pašalinimas dėl sveikatos, estetinių ir kitų priežasčių. Per paskutiniuosius dešimtmečius didesnis dėmesys taip pat skiriamas pastangoms sumažinti atliekų poveikį [[gamta]]i ir [[natūrali aplinka|natūraliai aplinkai]].

Atliekų (tvarkymo principų) hierarchija klasifikuoja pasirenkamas atliekų tvarkymo strategijas taikant esminį atliekų minimizavimo kriterijų. Pagrindinės strategijos yra atliekų mažinimas, pakartotinis panaudojimas bei perdirbimas (angl.{{en|„3 "3 R's"R’s“: reduce, reuse, recycle}}). Šios hierarchijos pagrindinis tikslas yra išgauti maksimalią naudą iš produktų ir minimalų atliekų kiekį.

Išplėsta gamintojų atsakomybė (angl. {{en|extended producer responsibility}}) yra strategija, skirta aplinkos sąnaudų, siejamų su produktų gyvavimo ciklu, integravimui į tų produktų rinkos kainą. Tokiu būdu gamintojams, importuotojams ar pardavėjams priskiriama finansinė ar fizinė atsakomybė už produkcijos galimą poveikį aplinkai po pardavimo, Lietuvoje tai vadinama - – [[Gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas|gamintojų ir importuotojų atsakomybės principu]].

Atliekų surinkimo metodai įvairiose valstybėse ir regionuose skiriasi, kai kur, ypatingai mažiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, atliekų surinkimo sistemos apskritai nėra.

:''Pagrindinis straipsnis - [[{{Main|Sąvartynas]].''}}

Sąvartynai yra vienas iš tradicinių ir daugelyje šalių labiausiai naudojamų atliekų šalinimo metodų. Praeityje, sąvartynai dažnai būdavo įrengiami nebenaudojamose [[kasykla|kasyklose]], pvz., [[karjeras|karjeruose]]. Gerai suorganizuotas ir prižiūrimas sąvartynas yra palyginus nebrangus ir higieniškas būdas pašalinti atliekas. Senesni, netinkamai suorganizuoti ar prižiūrimi sąvartynai turi nepageidaujamos įtakos aplinkai: [[vėjas|vėjo]] pernešamos šiukšlės, kenkėjų (pelių, žiurkių) ir parazitų pritraukimas, kenksmingų cheminių medžiagų susimaišiusių su [[lietus|lietaus]] vandeniu nutekėjimas, galintis užteršti [[požeminis vanduo|požeminį]] bei paviršiaus vandenis. Taip pat [[anaerobas|anaerobiniams]] mikroorganizmams skaidant organines atliekas, susidaro sąvartyno [[biodujos|dujos]] (daugiausiai [[metanas]] bei [[anglies dvideginis]]), kurios gali sukelti nemalonų kvapą, pakenkti augalijai ir taip pat yra [[šiltnamio dujos]].

Šiuolaikiniuose sąvartynuose taikomos priemonės sulaikyti nutekėjimą, pvz., paviršius padengiamas [[molis|molio]] ar [[plastikas|plastikiniu]] sluoksniu. Atliekos paprastai suspaudžiamos, kad būtų didesnis tankumas, kas suteikia sąvartynui stabilumo, bei uždengiamos nuo kenkėjų ir vėjo. Daugeliui sąvartynų, juos uždarius, įtaisoma dujų surinkimo sistema, dujos išpumpuojamos per vamzdžius ir sudeginamos ar panaudojamos generuojant [[elektros energija|elektros energiją]]. Šių dujų sudeginimas laikomas priimtinesniu variantu nei tiesiog paleidimas į atmosferą, nes metanas yra stipresnės šiltnamio dujos nei anglies dioksidas.

Neretai sąvartynų įrengimui priešinasi gretimų vietovių savininkai ir gyventojai, todėl tokiose vietovėse dažnai atliekų išvežimas būna brangesnis, nes vežama tolesniu atstumu arba taikomi kiti atliekų šalinimo metodai. Dėl šios priežasties, taip pat dėl pastebimo visuomeninio [[vartojimas (procesas)|vartojimo]] tendencijų didėjimo, ieškoma būdų sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį. Prie šių būdų priskiriami mokesčiai, atliekų perdirbimas, vertimas energija, mažiau medžiagos sunaudojančių produktų kūrimas, ir atsakomybės už produktų atliekų šalinimą pasidalijimas su gamintojais. Šią sritį plačiau nagrinėja [[industrinė ekologija]].

:''Pagrindinis straipsnis - [[{{Main|Pramoninis deginimas]]''}}

Sąvoka "energija„energija iš atliekų"atliekų“ (angl. {{en|WtE - – waste-to-energy arba EfW - – energy-from-waste}}) taikoma jėgainėms, kuriose iš atliekų deginimo gaunama energija (garai ir/arba elektra).

Deginimo metodas ypač populiarus valstybėse su ribotu žemės plotu. [[Švedija]] laikoma šios praktikos lydere per paskutinius 20 metų, kiti pavyzdžiai - – [[Japonija]], [[Danija]].

Tai palyginus nesena koncepcija, pagal kurią atliekos gali būti traktuojamos kaip žaliavos. Atliekos gali būti perdirbamos į antrines žaliavas, arba jų šilumos kiekis panaudojamas energijos gavybai; tam tinkamos [[technologijos]] vis dar tobulinamos ir vystomos. Tokia praktika pasaulyje vis populiarėja, ypač didmiesčių regionuose, kur nepakanka vietos [[sąvartynas|sąvartynams]]. Kita priežastis - – pripažinimas, kad vien atliekų pašalinimas nėra [[tvarioji plėtra|tvarus]] metodas ilgalaikės perspektyvos atžvilgiu bei daugumos pirminių žaliavų ištekliai yra riboti.

Perdirbimas - – tai procesai, leidžiantys pakartotinai panaudoti perdirbtas atliekas. Didžiąją jų dalį sudaro pakuočių atliekos. Žinomiausias to įgyvendinimo būdas - – atliekų rūšiavimas pagal medžiagas, iš kurių jos pagamintos. Surūšiuotos atliekos surenkamos iš gyventojų (dažniausiai taikoma [[konteinerinė pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo sistema]]) ir įstaigų, arba pristatomos į atitinkamus centrus, ir vėliau atitinkamai apdorotos panaudojamos naujų produktų gamyboje. Naudojama ir specialiai rūšiavimui pritaikyta įranga.

Dėl perdirbimui skirtų atliekų rūšiavimo ir surinkimo sąnaudų, šių medžiagų kaina panaši arba net didesnė nei pirminių žaliavų. Dauguma dabartinių ekonomikų nepilnai arba išvis neapskaito žalos ar naudos aplinkai, nors šiuo požiūriu perdirbtų medžiagų panaudojimas pranašesnis už pirminių žaliavų išgavimą dėl to, kad reikalauja žymiai mažiau energijos, vandens ir kitų išteklių sąnaudų. Pvz., perdirbus 1000  kg aliumininių skardinių, būtų sutaupyta apie 5000  kg iškasamo [[boksitas|boksito]] bei išvengiama [[šiltnamio dujos|šiltnamio dujų]] emisijų, atitinkančių 15,7 tonas [[CO2|anglies dioksido]].<ref>[http://www.environment.nsw.gov.au/resources/2005139_gov_benefitrecyrpt.pdf Benefits of recycling, Australijos aplinkos ir klimato kaitos dept.]</ref>

Šalyse, kur atliekų rūšiavimas yra įstatymiškai privalomas, dažnai dėl nežinojimo ar neigiamo nusistatymo gyventojai tai atlieka ne pagal reikalavimus, kas apsunkina tolimesnį perdirbimo procesą (įsimaišius pašalinėms medžiagoms - – pvz, skardinės su maisto liekanomis arba aliejumi išteptas popierius - – gali būti užkimšta ar sustabdyta perdirbimo sistema; kartais netinkamai išrūšiuotas atliekas tenka tiesiog išmesti). Neretai po gyventojų išrūšiavimo atliekos turi būti pakartotinai perrūšiuojamos.

[[Pirolizė]] ir [[dujinimas]] (gazifikacija) yra panašūs terminio apdorojimo metodai, kurių metu atliekos yra kaitinamos aukštoje temperatūroje, su ribotu [[deguonis|deguonies]] kiekiu, paprastai uždarame inde ir taikant aukštą slėgį. Šie metodai yra efektyvesni energijos išgavimo atžvilgiu nei tiesioginis deginimas.

Pirolizuojant kietąsias medžiagas, susidaro visų [[agregatinė būsena|agregatinių būsenų]] produktai: liekamosios alyvos ir dujos gali būti vėliau deginamos išgaunant energiją arba rafinuojamos iki kitų naudingų medžiagų, kietieji likučiai (anglis) gali būti taip pat perdirbami į pvz., aktyvuotąją anglį.

'''Atliekų tvarkymo būklės analizė''' pateikta "„[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.rezult_l?p_nr=519&p_nuo=2010-12-01&p_iki=&p_org=&p_drus=102&p_kalb_id=1&p_title=D%EBl%20Valstybinio%20strateginio%20atliek%F8%20tvarkymo%20plano%20patvirtinimo&p_text=&p_pub=&p_met=&p_lnr=&p_denr=&p_es=0&p_rus=1&p_tid=&p_tkid=&p_t=0&p_tr1=2&p_tr2=2&p_gal= Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano]"“ antrajame skyriuje.<br />

Informaciją apie atliekų tvarkymą tam tikrose savivaldybėse galima greitai surasti tinklalapio [http://www.atliekos.info www.atliekos.info] skyriuje "„[http://atliekos.info/index.php?option=com_content&view=article&id=82:atliek-tvarkymas-savivaldybse&catid=36:svetaine&Itemid=92 Atliekų tvarkymas savivaldybėse (tik nuorodos)]"“.<br />

Lietuvoje didžioji dalis gamybos ir komunalinių atliekų yra šalinama sąvartynuose. Pagal 2004  m. Aplinkos ministerijos duomenis, sąvartynuose šalinama apie 48,7 %, 27,4 % lieka įmonėse (saugoma), 10,5 % eksportuojama (daugiausiai metalai), 6 % perdirbama, 4,6 % šalinama kitais būdais (naudojama statyboje, kelių remontui, dirvai tręšti, gyvuliams šerti ir t .t.), 2,8 % deginama (dauguma išgaunant energiją).

* [http://www.atliekos.info/ atliekos.info] - – patikima susisteminta informacija apie atliekų prevenciją ir tvarkymą.